Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Finansų ministrė sako, kad yra tikėtina, jog minimali alga kitais metais viršys 1000 eurų. Kaip jūs vertinate tas kalbas?
I. Ruginienė: Lietuvos bankas aiškiai pasakė, kad dabar visos prielaidos ir skaičiai rodo, jog nuo kitų metų galėtų būti nustatyta 1070 eurų minimali alga, tai mes ir manome, kad tai galėtų būti ta startinė pozicija, nuo kurios galėtum derėtis toliau dėl minimalios algos kilimo. <...>
Nebus lengva rasti kompromisą, nes jau ir dabar matome diskusijas iš įvairių suinteresuotų grupių ir procesas nesikeičia: kiekvienais metais tas pats, kiekvienas turi savo argumentų.
Ką jūs manote apie minimalaus atlyginimo didinimo siūlymus, kad siektų virš 1000 eurų?
M. Dubnikovas: Kad 1000 eurų turbūt pasieksim, tai tikrai. Klausimas, kiek virš jo? Čia turės būti iš tiesų rimta diskusija. Pradinis taškas yra 1070 eurų, tai yra stipri pozicija.
EBPO išleido labai įdomią ataskaitą apie išsivysčiusių valstybių statistiką nuo 2019 metų. Tai yra 5 metų periodas, kaip keitėsi atlyginimai išsivysčiusiose valstybėse. Tai Lietuva yra numeris vienas pasaulyje pagal vidutinio atlyginimo augimą įvertinus infliaciją, tai reiškia, kad įvertinus infliaciją, mūsų algos pakilo aukščiau realios perkamosios galios, negu turėjome 2019 metais. Ir šiuo rodikliu aplenkėme absoliučiai visus.
Toje pačioje ataskaitoje taip pat yra lentelė apie minimalios algos augimą. Per paskutinius 5 metus minimalios algos augimas Lietuvoje yra 6 pasaulyje pagal augimą. Ir jis yra teigiamas, tai reiškia, žmogus, kuris gauna minimalią algą, netgi įvertinus infliaciją, kuri buvo 20 proc., jis gali nupirkti daugiau ir tai yra reikšminga.
Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Vokietija, Italija ar Suomija – jų minimalios algos realiai yra mažesnės negu 2019 metais pagal tai, ką galima nupirkti. Nors pas juos infliacija buvo mažesnė. Tai rodo, kad su vidutiniu ar su minimaliu atlyginimu mes esam numeris vienas arba numeris 6 pagal tai, kaip keitėsi būtent perkamoji galia mūsų žmonių.
Tada kyla klausimas, ar pasiūlyta 1070 eurų minimali mėnesinė alga nėra per didelis žingsnis, nes tai gaunasi virš 15 proc. pokytis? Jeigu žiūrėtume į praeitį arba į vidutines algas, tai tas pokytis per paskutinius 8–9 metus būdavo maždaug po 10 proc. kasmet.
Ar jūs pritartumėte, kad mes iš tiesų čia ganėtinai gerai laikomės? Ar būtų galima derėtis dar dėl tos minimalios algos 1070 eurų?
I. Ruginienė: 1070 eurų jau tikrai turėtų būti, būtų galima derėtis dėl didesnės minimalios algos. Ir tikrai nenoriu sutikti su tais argumentais, kurie sako, kad spartus minimalios algos didėjimas turėtų patenkinti mūsų visus lūkesčius ir poreikius. Mes ilgą laiką buvom visiškam dugne su atlyginimu, ir reikia pripažinti, kad per tuos metus ne tik sparčiai didėjo atlyginimas, bet dar sparčiau didėjo infliacija. Mes tik šiais metais šiek tiek atsikvepiam jau su normalesne infliacija.
Kylančios kainos ir paskolos taip pat lietuvius privertė susiveržti diržus. Kaip jūs galvojat, ar minimalios algos didinimas truputėlį padėtų gyventojam jaustis saugiau ir geriau?
I. Ruginienė: Mes turime daryti viską auginant pajamas, kad tie pinigai įsuktų mūsų ekonomiką, nes mes labai primityviai suprantame, kad didiname atlyginimą ir tarsi tie pinigai išeina į išorę. Bet tie pinigai grįžta į verslą, nes tai suteikia galimybę per produkto ar paslaugos pirkimą verslui išauginti sparnus ir kojas.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Esam stumiami į skurdą
