Daugiabučio ir namo kaimynystė apkarto: balkone rūkyti negalima, o po langais rūko smalkėmis

Atšalus orams, prasidėjus šildymo sezonui atgyja ir privačių namų kaminukai. Tačiau ne visiems kūrenamos krosnys ir į dangų rūkstantys dūmai patinka. Dalis daugiabučių namų gyventojų kasmet skundžiasi padidėjusia oro tarša, net priverstiniu mieste nuodijimusi dūmais, bet problemos tai neišsprendžia.

Tiesa, kūrenti malkomis ar anglimis nėra uždrausta, bet tie kas priversti kvėpuoti dūmais atrėžia, tai kenkia sveikatai.

Daugiabučio namo Nemuno gatvėje gyventojas pro buto langus vos atšąla orai fiksuoja nemalonų nosiai vaizdelį kaip greta penkiaaukščio visu tempu kūrenasi ne naujos statybos mūrinukas.

Panevėžietis skundžiasi nebegalintis apsikęsti dūmų kvapo, kuris pravėrus langus ar net laiptinės duris tvyro ištisomis dienomis.

„Geriausias būdas yra vėdintis patalpas, bet tai ką pasivėdinsi kai atidarai tau kiekvieną dieną dūmų kvapai. Aš jau sakau kaip paranojikas darausi, jei palieku viršlangį truputėlį ar ant mikro, jau man viduj tas kvapas, jau žinau, kad užkurta, jau kūrenasi, ir jau čia tie dūmai eina“, – sako namo gyventojas Egidijus.

O šiemet siaučiant pandemijai vyras ne juokais baiminasi ir dėl savo šeimos. Mat sveikatos specialistai rekomenduoja pavojingo koronaviruso saugotis: ne tik plaunant rankas, dėvint veido kaukes, bet ir vėdinant kuo dažniau gyvenamąsias patalpas.

Deja, panevėžietis savo bute langų prasiverti negali, kaip ir kiti namo gyventojai, nes kambariuose kaip mat iš lauko prisikuptų aitrių dūmų kvapas:

„Juokingiausia tas, kad įvestas įstatymas, kad balkone negalima rūkyt, o kad čia rūko mums kiekvieną dieną toms smalkėms tai niekam negalvoj.“

„Dusina, peršti gerklę, tik uždarius tegalim būti, kai jie kūrenasi. O kai kūrenasi nereikia net matyt – užuodžiam.“

„Nu kaip gyvenam, tiek ir kenčiam, kada pradėjo rūkt tie dūmai. Jaučiasi virtuvėj dažnai. Nes iš tos pusės.“

Gyventojams gyvenimą gadina privatus pensininko namas. Kieme dėl iš kamino rūkstančių dūmų pakalbintas senjoras nesutinka darantis kažką blogo. Esą, savo katilą kūrena ne bet kuo, o geromis beržinėmis malkomis. O šildytis kietuoju kuru juk neuždrausta.

REKLAMA

„Tai ką daryt man, Dievulio melstis, kad pūstų į tą pusę. Nu tai mano dujinis tai sugedęs“, – pasakoja privataus namo savininkas Vytautas Kepalas.

Tačiau žodis po žodžio ir kieme tarp kaimynų kaip mat įplieskia ginčas:

„Kodėl tie namai dujom kūrena, kodėl tu negali?“

„Ponia, žiūrėkit, dabar jeigu taip, tai aš jums aš pasakysiu, pasistumkit namą tolyn, jeigu jūsų neteisingai namas pastatytas.“

„Kai prasideda kūrenimo sezonas, bet ir vasarą, 20, čiut ne 30, jis šiukšles degina. Kai užkuria, taigi išvažiuoji į sodą palieki langus, parvažiuoji, nė ką daryt“, – teigia bendrijos pirmininkė Genovaitė Mikšienė.

Nesantaika tarp kaimynų verda jau daugiau kaip dešimtmetį. Daugiabučio gyventojai tvirtina, kad bėdos dėl po langais dūminamo kamino prasidėjo, kai senjoras pasistatė priestatą ir perkėlė naują šildymo katilą. Nuo to laiko visoms kontroliuojančioms institucijoms prirašyta begalė skundų ir raštų. Tačiau šios prikibti negali, vyras kaminą įsirengęs pagal visas priešgaisrines saugos taisykles – tvarkingą.

„Mes baudžiam gyventojus, jeigu jie netinkamai eksploatuoja, jeigu kūrena ne tam pritaikytu kuru, jeigu jie nevalo suodžių iš dūmtraukių, tokiu atveju, jei netinkamai eksploatuoja“, – kalbėjo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Vilma Vaiginytė.

Pasak visuomenės sveikatos centro specialistų gyventojų nuogąstavimai dėl savo sveikatos pagrįsti – kvėpuoti užterštu oru kenksminga.

„Dulkės arba kietosios dalelės, didesnio diametro 10 mikronų, patenka į viršutinius kvėpavimo takus gali sukelti kosulį, dirginti viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, o kietosios dalelės smulkios gali patekti ir į kraują. Ir sukelti širdies kraujagyslių sistemos negalavimus“, – sako specialistė Regina Abromaitytė.

REKLAMA

Aplinkos apsaugos agentūros atstovai ir ekologai sako, kad kūrenantis malkomis, pjuvenomis, durpėmis  ar anglimis į aplinką išmetami dideli kietųjų dalelių bei kitų teršalų kiekiai. O analizuojant oro kokybės tyrimų duomenis, kasmet tarša šalyje šokteli šildymo sezono metu. Tad išties žiemą miestuose, gyvenvietėse žmonės kvėpuoja žymiai labiau užterštu oru.

„Jei pastebim paros kietųjų dalelių koncentraciją, tai ryškiai ji būna didesnė ryte nuo 6 val. iki 8 val., ir vakare nuo 18 val. iki 21 val. Kai intensyviau pradedama kūrenti. Ir šildyti“, – pasakoja Panevėžio ekologė Rūta Taučikienė.

Gyventojų ginčą, pasak aplinkosaugos specialistų, galėtų išspręsti nebent alternatyvus šildymas. Pavyzdžiui, keičiant katilą į mažiau taršų. Tam valstybė yra numačiusi net kompensavimo mechanizmą. Tiesa, jis siekia vos 30 proc. išlaidų.

„Yra tokia priemonė, katilų keitimas efektyvesniais, ir žmogus pateikęs paraišką, jeigu atitinka visus reikalavimus, gali įsigyti arba naują efektyvesnį biokuro katilą, arba kitą atsinaujinantį energijos išteklių, pvz., šilumos siurblį oras-vanduo“, – teigia Aplinkos valdymo agentūros direktorius Jonas Baltakis.

„Gyventojai šiemet pasinaudojo ta galimybe ir tam buvo skirta daugiau nei 4 mln. eurų“, – kalbėjo R. Taučikienė.

Vis tik priversti gyventojų pasikeisti katilus į brangesnius negalima. Nors Panevėžys dar pernai skambiai pasiskelbė prisijungęs prie tarptautinio miestų tinklo pritarusio ekstremalios klimato kaitos deklaracijai. Tačiau kaip matome siekis tapti pirmuoju ir ekologiškiausiu Lietuvos miestu kol kas tik popieriuje.


Rašyti komentarą...
G
GeBra
2020-11-29 11:30:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei "įkiša" daugiabutį tarp privačių namų, tai turbūt anksčiau gyvenę kaimynai neprivalo keisti savo gyvenimo būdo dėl jų. Turbūt ir tie seni žmonės jaučia diskomfortą dėl pasikeitusios aplinkos, padidėjo tarša triukšmu, jei namas arti, jis gali uzpavėsinti dalį sklypo ir tt. Problema buvo užprogramuota pasirenkant namui statyti tokią vietą, tad tie kas ten pirko butus turėjo labai gerai viską įvertinti.
Atsakyti
-8

B
Bukis
2020-11-29 11:35:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ką? Žiemą šalti reikia dėl kažkokio kvailio noru. O kaip tada butą apšildyti, jei krosnį pasikurti nebegalima? Na ir buki tie miescionys, jie iš pavydo taip daro. Kas to nesupranta. Gėda! Savo kaimynų tik bukagalviai nesupranta, o proto turinčiam niekas nemaišo.
Atsakyti
-17

A
Arius
2020-11-29 10:32:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuodyti kaminų dūmais kaimynus galima. Valdžia mato adatą, bet nepastebi dramblio. Čia visur taip, ne tik Panevėžyje. Nesistebėkime dėl šilančių orų, nes mes patys ir esame totalūs teršėjai.
Atsakyti
-17

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų