Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Štai jau savaitę antrosios pensijų pakopos dalyviai varsto bankų ir „Sodros“ duris, skambina telefonu, svarstydami atsiimti pinigus, ar toliau kaupti:
„Kažkur gal investuosime, pagalvosime rimtai.“
„Per 15 metų kokius 5 tūkst., bent vaikai turės, už ką palaidoti.“
„Žmonės turi, ką nusipirkti, ko labai reikia, investuoti moka labai gerai.“
„Kai prasidės procesas, automatiškai žmonės atgarsius paleis, žinosime, ką daryti.“
Ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė sulaukia klausimų, kur naudingiau išleisti sukauptus pinigus.
„Tegu paklausia žmonos, brolio, kaimyno, manau, jei televizorius svarbiausias ar šaldytuvas, tebūnie nusiperka, žmogaus sprendimas, ką jam daryti“, – sakė J. Zailskienė.
Sulaukė skundų dėl II pensijų pakopos
Ministrei plaukia ir skundai, pavyzdžiui, jog kaupiantieji negali atsiimti pinigų dėl sunkios ligos. Kiti skundžiasi, kad fondų valdytojų svetainėse sunku rasti prašymą nutraukti kaupimą ar įmokų stabdymas traktuojamas kaip finansinių sunkumų įrodymas.
„Gauname iš žmonių apie vieną bendrovę, atrodo, sąmoningi trikdžiai, fondų bendrovės turi pagalvoti, kad kuo pagarbiau elgsis su klientais, tuo turės didesnę galimybę sulaukti naujų. Čia tiesiog elementaru, kviečiu fondus elgtis draugiškai“, – komentavo ministrė.
Vyriausybei patvirtinus antrosios pensijų pakopos pakeitimus, fondų valdytojai gąsdino, kad reforma iš esmės griauna visą pensijų sistemą. Tačiau jai įsigaliojus, dabar jau kalba visiškai kitaip.
„Antros pakopos pensijų sistema yra išpešiota, apgriauta, masiškumas trumpu laikotarpiu bus mažesnis. Bet turime vilties, kad su šia reforma pasitikėjimas gali augti“, – tikino Pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Įvardijo tikslius skaičius
Šiuo metu antrojoje pakopoje yra 1,43 mln. dalyvių, tačiau tik šiek tiek daugiau nei pusė jų, apie 800 tūkst., yra aktyvūs, tai yra, moka kas mėnesį įmokas. O prieaugis pernai Lietuvos antrojoje pensijų pakopoje vidutiniškai siekė 6 proc., tai yra 618 mln. eurų ir šiuo metu fonduose sukauptas turtas artėja link 11 mlrd. eurų.
„6 proc. nėra blogas rezultatas, pensijų fondai neskirti spekuliavimui, skirti ilgam periodui, jei sugebėtume 6 ar daugiau proc. 10–15 metų, būtų puikus rezultatas“, – pareiškė finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Antros pakopos dalyviai šiuo metu yra sukaupę vidutiniškai po 7 tūkst. eurų, tačiau yra sukaupusių ir daugiau nei 100 tūkst.
„Penkių nulių zonoje tikrai. Kiek tai būtų, negaliu pasakyti, bet yra dalyvių, kurie sukaupę 100 tūkst.“ – sakė V. Rūkas.
Kiek per pirmąją savaitę fondų valdytojai jau sulaukė prašymų pasitraukti iš kaupimo ar stabdyti įmokas, neatskleidžia ir žada tylėti iki pat balandžio, kai baigsis pirmoji prašymų teikimo ir pinigų atsiėmimo banga.
„Asociacija šių duomenų nerenka, duomenis pensijų kaupimo bendrovės tiekia numatytu periodiškumu. Šiandien negaliu atsakyti, neturiu, bet matome, kad pirmųjų dienų srautas, kuris buvo tinklalapiuose, savitarnoje ar telefonu blėsta“, – pasakojo V. Rūkas.
Tie, kurie jau išėjo į pensiją ir nesulaukė antrosios pakopos reformos, šiuo metu iš „Sodros“ gauna vidutiniškai po 80 eurų kasmėnesines išmokas.
„Mažiausias – virš 9 eurų, žmogus įsigijo už 2000 eurų, smalsus, norėjo naują instrumentą išbandyti, nieko nesako šis dalykas, o didžiausias – virš 350 eurų“, – vardijo „Sodros“ atstovė Daiva Gerulytė.
Ministrė J. Zailskienė ir fondų valdytojai tvirtina, esą didžiausio gyventojų srauto pasitraukti iš kaupimo sulaukė pirmosiomis sausio dienomis, o šiuo metu aktyvumas mažėja ir primena, kad tie, kam labai trūksta pinigų, juos gali išsiimti nebūtinai iš karto visus – pirma 25 proc. pagal prezidento Gitano Nausėdos pateiktą projektą, o likusius vėliau per šiuos 2 metus.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
