Ar didžiuojatės dėl 2025 metų?
A. Sysas: Aišku, kad yra džiaugsmo. Man šis biudžetas Seime buvo 29-asis, tai aš galiu palyginti su buvusiais. Jeigu skaičiais žiūrėtume, tai rekordinis biudžetas ir išlaidų prasme. Jeigu balsais žiūrėtume, už biudžetą balsavo net 82 nariai, nors apie biudžeto priėmimą buvo sakoma, kad su tokia koalicija nieko nebus.
Aš norėčiau matyti pozityvą tame, ką padarėme. Užbaigėme praeitos Vyriausybės darbus, pavyzdžiui, mokestinę reformą. Socialinio draudimo įmokos pakeitimas dėl individualiai veikiančių įmonių, kad jų pensijas ne kiti apmokėtų, o jie patys prisidėtų prie savo pensijų kaupimo.
Ar jūsų nuomone tai yra geri rezultatai, ką pavyko pasiekti socialdemokratams?
M. Lingė: Tai, kad biudžetas patvirtintas, nėra didelė naujiena. Visi biudžetai iki šiol Lietuvoje buvo patvirtinti ir, matyt, balsuojančių yra tiek, kiek žmonių yra koalicijoje. Jeigu didesnė koalicija, daugiau ir balsuojančių, mūsų laikais buvo mažesnė, mažiau ir balsuojančių.
Yra kalbama apie rekordinį biudžetą skiriamą krašto apsaugai. Opozicijos susilaikymas arba balsavimas „prieš“ gali būti nesuprantamas.
M. Lingė: Viskas yra suprantama ir paaiškinama. Taip, rekordinis biudžetas krašto apsaugai, bet mes balsuojame už visą biudžetą, ne tik už kažkokią biudžeto dalį. Kalbant ir apie patį krašto apsaugos biudžetą, kai metų pradžioje buvo iškeltas VGT (Valstybės gynimo taryba) tikslas, nedaug tikinčių buvo, kad tas rezultatas bus pasiektas skaitine išraiška.
Mums nerimą kėlė tai, kad yra bent dvi skylės paliktos, per kurias pinigai gali byrėti ne divizijos kūrimui iki 2030 metų, o dvigubos paskirties kelių ir savivaldybių infrastruktūrai. Mes šiandien negalime pasakyti, kiek iš 5,38 proc. bus panaudota divizijos kūrimui. Kai matysime rezultatą, tikrai galėsime pasveikinti šią valdančiąją daugumą, kad tikslas pasiektas.
Taip pat kalbant apie gynybos finansavimo biudžetą suprantame, kad auga ir skola. Per šią kadenciją valstybės skola padidės 10 proc.
Kokie būtų jūsų pastebėjimai? Valdžia daugiau padarė teigiamų ar nereikalingų darbų?
V. Fiodorovas: Yra padaryta gerų dalykų. Kai kalbama apie rekordinį biudžetą, turbūt, kiekvieni metai rekordiniai. Čia reikia dėkoti mokesčių sistemai, verslui, atlyginimams, vartojimui, kurie auga. Gynybos biudžetą palaikiau ir pats už jį balsavau.
Buvo kova dėl kelių 0,4 proc. ir bandymas sugretinti su policija, statutiniais pareigūnais. Man atrodo, kad galutinis variantas vis tiek gavosi blogai. 15 milijonų eurų skirta melioracijai, sutinku, to reikia, bet tiek reikėjo statutiniams pareigūnams, kad jie jaustųsi oriai.
Ar didžiuojatės antrosios pakopos reforma?
A. Sysas: Džiaugiuosi. 20 metų kalbėjau, kad šita sistema yra ydinga. Jos tikslas buvo, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, išėjęs į pensiją, gautų papildomai iš antrosios pensijų pakopos. Šiandien 1,4 mln. dalyvauja, kokie tik 200-300 tūkst. darbingo amžiaus žmonių nedalyvauja. Realiai dalyvauja 700 tūkst., kurie patys prisideda ir mokesčių mokėtojai jiems primoka. Didžioji dalis negaus jokio priedo. Vadinasi, iš vargšų mes paimame ir remiame turtingesnius, kurie gali leisti sau dalyvauti šitoje sistemoje.
Niekas neuždarinėja antrosios pakopos. Jeigu kažkas susikaupęs, tai dalyvaukite, bet tavo būsimoji pensija neturi būti remiama kitų žmonių sąskaita. Manau, kad pirmiausia trauksis tie, kurie nedalyvauja, bet yra kažkiek sukaupę, tai būtų mažos sumos, iki 3 tūkst.
Kokia Jūsų reakcija į pensijų reformą?
V. Fiodorovas: Socialdemokratai vykdė dar vieną savo programinį punktą, jie šiuos metus tikslingai kai kuriuos punktus stengėsi įgyvendinti. Vienas geras dalykas, kad jie sprendžia problemą, kai žmogus išėjęs į pensiją negalėjo pasiimti bent jau didelės pinigų dalies.
Tai reiškia, tu visą gyvenimą kaupi, tau nuskaičiuoja pinigus nuo atlyginimo, kurių tau reikia. Daugeliu atvejų kalbama apie žmones, kurie yra arti skurdo ribos. Jiems labiau reikia pinigų dabar, o ne išėjus į pensiją.
Kai kalbame apie valstybinę pensiją, iš esmės tu dedi savo pinigus, asmeninį turtą, jį kupi tam, kad galėtum pasinaudoti tada, kada tau labiausiai jo reikės. Konstitucinis teismas tai išaiškino ir politikai nesiėmė tam tikrų sprendimų, kurie leistų aiškiai pasakyti, kuriais atvejais tau pinigų reikia ir kada gali išeiti. Šitas neapibrėžtumas privedė prie to, kad net kai kurie turtingi, šita sistema nepasitikėjo.
Kaip vertinate pensijų reformą, koks jūsų požiūris šiuo atveju?
M. Lingė: Šiuo atveju yra svarbus tikslas, ko tokia pertvarka norėjo pasiekti. Šiai dienai mes matome, kad norėjo nuimti emocinę įtampą ir atiduoti žmonėms tuos pinigus, kurie jų norėjo. Ar išspręsta problema valstybėje žiūrint 10 metų į priekį? Atsakymas, turbūt būtų ne.
Nėra aiškios vizijos, kaip mes matome mūsų demografinę politiką, senėjančios visuomenės iššūkius. Gimstamumas, ilgėjantis amžius, dirbančiųjų skaičius, mokestinė sistema, pensinio amžiaus riba – šie klausimai nėra sprendžiami ir judinami. Ši privačios pensijos sistemos pertvarka neprisidės.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
