Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Giedrė Balčytytė BNS informavo, jog iš viso surinkti 33 Seimo narių parašai, o kreipimasis jau yra užregistruotas ir pateiktas Konstituciniam Teismui.
Kreipimesi pabrėžiama, jog iš nacionalinio visuomeninio transliuotojo misijos kyla ir jo nepriklausomumo reikalavimo užtikrinimas, o nepriklausomumo reikalavimas tiesiogiai susijęs su valstybės finansavimu, kuris yra vienintelis LRT finansavimo šaltinis, nustatytas įstatymiškai.
„Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti tokį LRT finansavimą, kad būtų užtikrintas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.
Pagal Konstituciją privaloma užtikrinti deramą nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimą, siekiant veiksmingo LRT konstitucinės misijos įgyvendinimo.
Įstatymiškai įtvirtinus vienintelio LRT finansavimo šaltinio buvimą, įstatymiškai uždraudžiant pajamų gavimo galimybes iš reklamos ar kitų šaltinių“, – išplatintame pranešime teigė vienas iš kreipimosi autorių TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė.
Pasak kreipimąsi pasirašiusių Seimo narių, šie LRT finansavimo pakeitimai nėra susiję su jokiomis objektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, ekonomine ir finansine krize valstybėje, dėl kurios konstituciškai būtų pateisinamas LRT finansavimo mažinimas.
Anot jų, šiuo konkrečiu atveju nebuvo nurodytas joks konstitucinis pagrindimas, kodėl įstatymu LRT finansavimas yra „įšaldomas“ būtent trejiems metams.
Taip pat kreipimesi pabrėžiami nuolatiniai Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio išpuoliai prieš LRT, jos vadovę bei LRT žurnalistus, politinio spaudimo prieš LRT veiksmus bei iniciatyvas lydinti stebėtina skuba, nenoras išsamiai ir konstruktyviai išdiskutuoti siūlomo teisinio reguliavimo poreikį, vengimas gauti ekspertų išvadas dėl siūlomų pataisų.
BNS anksčiau rašė, jog pagal lapkričio gale Seimo priimtą pataisą, 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.
Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais sieks po 79,6 mln. eurų.
Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas 2026-aisiais turėjo augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
- Gerai vykdo kolaborantų dinastijos užsakymus.
-Kai RŽ pateikia ir pakartoja audito surinkta informaciją-nusikalstamą finansinę elertė veiklą tai jau gvoltas per visą pasaulį...
- Belieka kreiptis į tvarto dvasias, žalimines, - tvarto kontroliuojamame KT.
Viena vertus, Birutė Davidonytė viešumoje veikia kaip pagrindinis žodžio laisvės gynimo veidas. Ji dalyvauja protestuose, renginiuose, pasisakymuose, kur kuriamas naratyvas apie tariamą grėsmę žurnalistikai ir demokratijai. Šis naratyvas nuosekliai nukreiptas viena kryptimi ir sutampa su konkrečių politinių bei institucinių interesų gynyba.
Kita vertus, tie patys vieši dokumentai rodo, kad Birutė Davidonytė yra reikšminga viešojo finansavimo gavėja per Medijų rėmimo fondo tiriamosios žurnalistikos programas. Ji gauna tūkstantines sumas viešųjų lėšų, skirtų būtent tam pačiam veiklos laukui, kurį ji viešai gina ir politizuoja. Tai nėra atsitiktinumas. Tai interesų ratas.
Kai asmuo vienu metu yra ir „laisvo žodžio“ gynimo judėjimo veidas, ir viešųjų pinigų gavėjas iš sistemos, kurios stabilumą jis aktyviai saugo, tai jau nėra neutralu. Tai yra dviguba veikla, kurioje vertybinė retorika naudojama kaip instrumentas išlaikyti palankią finansinę ir institucinę aplinką.
Dar daugiau. Birutė Davidonytė vadovauja Žurnalistų profesionalų asociacijai, kuri organizaciškai susieta su regioninėmis žiniasklaidos struktūromis Klaipėdoje. Šios struktūros veikia liberalų politinės įtakos lauke, gauna viešą finansavimą ir demonstruoja aiškų redakcinį šališkumą. Tai reiškia, kad žodžio laisvės gynimo retorika čia veikia ne abstrakčiai, o labai konkrečioje politinėje ir finansinėje ekosistemoje.
Tokioje situacijoje žodžio laisvė nustoja būti universalia vertybe. Ji tampa prekės ženklu, po kuriuo slepiama interesų gynyba. Kuo garsiau kalbama apie „spaudimą“, tuo patogiau nutylėti klausimus apie tai, kas finansuoja, kas sprendžia ir kas iš to gauna naudą.
