Opozicija prašo atsižvelgti į siūlymą įtraukti Medijų tarybos pasiūlytas organizacijas sprendime dėl LRT

TAIP PAT SKAITYKITE:

Darbo grupės dėl LRT įstatymo pataisų posėdyje – kritika dėl skubos bei planavimo trūkumų

Veryga: protestuose dėl LRT politikams neleista pasisakyti

Juozas Olekas: Seimo valdyba jau patvirtino 15 iš 17 LRT darbo grupės narių

„Trijų opozicinių frakcijų vardu prašome Seimo valdybos iš naujo persvarstyti ir atsižvelgti į ekspertinės institucijos – Medijų tarybos – pasiūlymą, į darbo grupės sudėtį įtraukti Medijų tarybos pasiūlytas organizacijas, atsižvelgti Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovų prašymą“, – rašoma kreipimesi, su kuriuo susipažino ELTA.

Kreipimąsi pasirašė liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vedlys Saulius Skvernelis.

L. Kasčiūnas: jei nebus atsižvelgta į prašymą, bus svarstoma ir apie traukimąsi 

Savo ruožtu L. Kasčiūnas taip pat pažymėjo, kad opozicija ir toliau koordinuos savo veiksmus ir, jeigu į minimą prašymą atsižvelgta nebus, svarstys visus įmanomus scenarijus.

„Įskaitant ir galimą pasitraukimą iš šios spektaklį vis labiau primenančios darbo grupės“, – penktadienį „Facebook“ rašė konservatorius.

Tuo metu V. Čmilytė-Nielsen sako, jog Medijų tarybos siūlymas įtraukti 8 žiniasklaidos asociacijų atstovus yra racionalus ir logiškas.

„Matome, kad Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT iniciatyvinė grupė jau pasiruošusi trauktis iš darbo grupės, jeigu tai padarys ir kiti ekspertai, joje, tikėtina, liks tik valdantieji, o situacija grįš į pradinę padėtį, tai yra į „rytą po naktinio posėdžio“, – penktadienį „Facebook“ teigė liberalė.

Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė penktadienį pareiškė, kad į visuomeninio transliuotojo pataisas svarstančios Seimo darbo grupės posėdžius grįš tik tuo atveju, jei Seimo valdyba įtrauks į darbo grupę dar tris žiniasklaidos organizacijų atstovus.

Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės penktadienį išsakytą poziciją palaiko ir į darbo grupę neįtrauktų, Medijų taryboje esančių, organizacijų nariai: Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos žurnalistikos centro, Media for change, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovai. 

Pasak Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovės Birutės Davidonytės, tokiai pozicijai pritaria ir Lietuvos žurnalistų sąjunga. 

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.