• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žolinės, švenčiamos rugpjūčio 15 d., Lietuvoje yra oficiali nedarbo diena. Tačiau ne visi darbuotojai žino, kad dieną prieš tokią šventę darbo laikas turi būti trumpesnis – dirbama viena valanda mažiau.

Žolinės, švenčiamos rugpjūčio 15 d., Lietuvoje yra oficiali nedarbo diena. Tačiau ne visi darbuotojai žino, kad dieną prieš tokią šventę darbo laikas turi būti trumpesnis – dirbama viena valanda mažiau.

REKLAMA

Jeigu dėl darbo pobūdžio tą dieną darbo laiko sutrumpinti nepavyko, darbuotojui už tai priklauso papildomas atlygis.

„Švenčių dienomis dirbama tik tada, kai tam yra objektyvus pagrindas, tačiau darbdaviai privalo gerbti darbuotojų teises ir laikytis teisės aktų, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Nepamirškime, kad nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms sutikimas dirbti švenčių dienomis būtinas visais atvejais.“

Kas gali dirbti trumpiau prieš šventes?

Pagal Darbo kodeksą, dieną prieš valstybines šventes darbuotojams turi būti sutrumpinama darbo diena – viena valanda trumpiau nei įprasta.

REKLAMA
REKLAMA

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad tai galioja visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo režimo (pilna ar nepilna diena, suminė darbo laiko apskaita, budėjimas).

REKLAMA

„Darbo dienos trumpinimas yra darbuotojo teisė, kurios negali paneigti nei darbdavys, nei darbo pobūdis. Jei trumpinti laiką nėra galimybės, ši valanda turi būti apmokama kaip viršvalandinis darbas“, – akcentuoja Š. Orlavičius.

Ši taisyklė netaikoma tiems, kurių darbo diena jau yra sutrumpinta pagal specialius teisės aktus dėl darbo pobūdžio. Tai apima, pavyzdžiui, medikus, mokytojus, dėstytojus, vaistininkus ir kitus darbuotojus, kuriems nustatytas trumpesnis darbo laikas.

REKLAMA
REKLAMA

Darbdavys privalo užfiksuoti faktiškai dirbtą laiką, net jei dėl šventės išvakarių jis buvo trumpesnis. Už tokią darbo dieną vis tiek mokama kaip už pilną darbo laiką, nustatytą darbo sutartyje.

Jei tas pats darbuotojas eina kelias pareigas pas tą patį darbdavį, trumpesnė darbo diena taikoma bendrai visam jo darbo laikui, o ne kiekvienai pareigybei atskirai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Net jei darbuotojas pradeda pamainą šventės išvakarėse, o baigia jau šventinę dieną, turi būti užtikrinta, kad prieš šventę dirbama viena valanda mažiau nei įprastai.

Kaip apmokami viršvalandžiai?

Jeigu prieš šventę darbo dienos sutrumpinti nepavyksta, o darbuotojas sutinka dirbti ilgiau, t. y. viršvalandinis darbas. Tokiu atveju turi būti mokamas ne mažesnis kaip 1,5 karto įprasto darbo užmokesčio dydis.

REKLAMA

Darbas pačią šventinę dieną apmokamas dar didesniu tarifu – ne mažiau kaip 2,5 karto daugiau nei įprastai.

„Darbuotojai turi žinoti, kad jų darbas švenčių dienomis yra apmokamas didesniu tarifu, – teigia Šarūnas Orlavičius. – Taip pat darbuotojo prašymu už dirbtą laiką gali būti suteikiamos papildomos apmokamos poilsio dienos.“

Jei viršvalandžiai fiksuojami poilsio dieną, kuri nėra numatyta darbo grafike, arba naktį, už juos mokama ne mažiau kaip dvigubai.

REKLAMA

Svarbu žinoti, kad viršvalandžių kompensacija gali būti ne tik piniginė. Darbuotojas gali pasirinkti vietoje papildomo atlygio gauti laisvo laiko. Tokiu atveju už viršvalandžius suteikiamas papildomas poilsio laikas, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Pavyzdžiui, jei poilsio dieną dirbta 2 valandas viršvalandžių, šis laikas dauginamas iš 2, todėl darbuotojui suteikiamos 4 papildomos valandos poilsio.

VDI ragina darbdavius iš anksto planuoti darbo grafiką šventiniu laikotarpiu, užtikrinti tinkamą darbo laiko apskaitą ir apmokėjimą bei laikytis Darbo kodekso reikalavimų.

REKLAMA
Niekas nežino, tikrai...Tik tv3 durneliai žino
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų