Vyriausybės sprendimai, kurie kitais metais įsisuks gyventojų piniginėse

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas.

Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems

Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc. mokamo gyventojo pajamų mokesčio rūšis. Siūloma nustatyti, kad individualios veiklos pajamų apmokestinimas priklausytų nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies, kaip yra šiuo metu.

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė tv3.lt teigia, kad pagal dabartinį reglamentavimą, atsitinka taip, kad net ir didelį pelną gaunantys gyventojai apmokestinami taikant sumažintą 5 proc. tarifą, ir atvirkščiai – tam tikrų profesijų atstovai, net uždirbdami nedidelį pelną, moka 15 proc. pajamų mokestį.

Tad įstatymo projektu yra numatytos pajamų ribos, ties kuriomis keistųsi mokamas GPM tarifas. Pavyzdžiui, standartinis 15 proc. GPM tarifas būtų taikomas visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kurie uždirbo daugiau nei 30 tūkst. eurų pelno per metus.

Uždirbantiems mažiau nei 30 tūkst. eurų, individualios veiklos apmokestinimo lygis būtų reguliuojamas mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (taikant mokestinį kreditą, panašiai kaip per NPD reguliuojama mokestinė našta pajamoms iš darbo santykių), pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.

„Siūlomas naujas individualios veiklos pajamų apmokestinimo principas būtų taikomas metiniam pelnui – t. y., skirtumui tarp pajamų ir veiklą vykdant patirtų išlaidų“, – patikslina D. Brasiūnaitė.

REKLAMA

Mokėtina mokesčio suma automatiškai bus suskaičiuota GPM deklaracijoje įvedant gautas pajamas ir išlaidas. Detalesni tarifai pateikiami lentelėje.

Visgi teigiama, kad nors toks progresyvumo įvedimas yra sveikintas, R. Grajausko nuomone, gali padaugėti įmonių, kurios bandys nurodyti mažesnes gautas pajamas, kad tikrai reikėtų mažėti kuo mažesnį mokestį. T.y., įmonės pasuks į šešėlį. Tai galioja ir verslo liudijimus turintiems.

Net ir nuleidus kartelę, gali būti bandoma nuslėpti tikrąsias pajamas.

„Idealu kad net nebūtų į 5 ir 15 proc. skirstoma, nes tai verčia visus mažesnes pajamas rodyti. Tas pats ir su verslo liudijimu. Yra riba, iki kurios jau vėliau PVM mokėtoju reikia registruotis. Tai verčia rodyti mažesnes pajamas ir vėl stumiama į šešėlį. Jie tokiu būdu veikia. Parodo tiek, kiek reikia. Tos ribos stumia prisiderinti žmones prie ribų ir realaus pokyčio nėra“, – sako ekonomistas, pabrėždamas, kad reikia daugiau kontrolės ir tikrinimų ypač tose veiklose, kurios žinomos kaip linkusios į šešėlį – transportas ir statyba.

Pokyčiai ne tik individualioje veikloje, bet ir verslo liudijimuose

Be visa to, pakeitimai numatomi ir išsiėmusiems verslo liudijimą. Siūloma nuo dabar galiojančios 45 tūkst. eurų apyvartos ribos, kartelę leisti iki 35 tūkst. eurų mažinti. Peržengus šią sumą pajamos nebegalėtų būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.

„Duomenys rodo, kad gyventojų, vykdančių veiklą su verslo liudijimu ir deklaravusių virš 35 tūkst. eurų per metus gautų pajamų, efektyvus sumokėto GPM tarifas yra tik 0,5 proc. nuo pajamų. Ir tai kelia klausimą, ar tai yra teisinga kitų gyventojų, kurie moka ženkliai didesnius mokesčius, atžvilgiu.

Šiame kontekste svarbu ir tai, kad tuomet, kai verslininkas pasieks nustatytų pajamų ribą ( 35 tūkst. eurų), jis tikrai neturės steigti įmonės ar stabdyti veiklos. Gyventojas ir toliau galės vykdyti veiklą, tiesiog pasikeis GPM mokėjimo tvarka – GPM jis turės sumokėti ne iš anksto įsigydamas verslo liudijimą (kurio dydis nepriklauso nuo gautų pajamų), o metams pasibaigus iki gegužės 1 d. pateikdamas GPM deklaraciją. Tuomet jis mokės GPM nuo faktiškai gauto pelno dydžio (pagal bendras individualiai veiklai taikytinas taisykles)“, – aiškina finansų viceministrė D. Brasiūnaitė.

REKLAMA

Informuojama, kad 2016 m. iš maždaug 100 tūkst. verslo liudijimus įsigijusių gyventojų pajamas, didesnes nei 35 tūkst. eurų per metus, deklaravo tik apie 3 tūkst. gyventojų. Anot D. Brasiūnaitės, dėl to pakeitimai bus aktualūs tik 3 proc. visų verslo liudijimus įsigijusių gyventojų.

„Taigi, vertinant kompleksiškai, siūlomas individualios veiklos pajamų apmokestinimo reglamentavimas (tiek pagal individualios veiklos pagal pažymą, tiek pagal verslo liudijimą) pirmiausia užtikrins mokestinės naštos tolygumą – perėjus prie „individualios veiklos pagal pažymą“ gyventojai mokės nuo realaus pelno. O visų antra, bus užtikrintas teisingumas, nes mokestis priklausys nuo pelno dydžio, o ne nuo vykdomos veiklos rūšies“, – argumentuoja finansų viceministrė.

Be visa to norima nustatyti metinės socialinio draudimo įmokų lubas savarankišką veiklą vykdantiems asmenims – 28 vidutinius šalies darbo užmokesčius. Ūkininkams ir jų partneriams maksimalios metinės pajamų sumos, nuo kurių nemokamos socialinio draudimo įmokos 2018 metais būtų 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių, 2019 ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai.

Pasak ekonomistės I. Genytės–Pikčienės, tokios įmokų „lubos“ ganėtinai aukštos, tad retas, kuris pajus stipresnį poveikį.

Atlyginimų augimas – mokytojams, medikams ir nekvalifikuotiems darbininkams

Finansų ministerija numačius, kad pedagogų atlyginimų didinimui 2018 m. planuojama skirti 20 mln. eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti – 22,6 mln. eurų.

Kiek vidutiniškai didės atlyginimas Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė neskaičiuoja. Pasak jos, tikslas yra iki 2020 metų padidinti algą iki 1000 eurų neatskaičius mokesčių. Kaip tiksliau kitais metais keisis mokytojų atlyginimai planuojama pranešti kitą savaitę, kuomet bus pristatytas naujas mokytojų darbo apmokėjimo modelis – etatinis apmokėjimas.

Atlyginimų augimą pajusti turėtų ir medikai. Finansų ministerijos viceministrės Daivos Brasiūnaitės teigimu, Seimui pateiktas PSDF biudžetas, planuojama, bus kaip niekada didelis – pajamos augs 173 mln. eurų. Numatyta, kad svari jų dalis bus skirta medikų algoms didinti. Vėlgi, kiek tiksliau augs medikų algos – nenutarta.

REKLAMA

Be visa to, valdžia numatė nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti nuo 380 Eur iki 400 Eur. Pagal Darbo kodeksą, minimalią algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Tad akivaizdu, kad šių darbuotojų pajamos didės.

Tačiau pajamų pagausėjimo gali tikėtis ir kiti darbuotojai, kurių mėnesi alga nesiekia 1160 eurų „ant popieriaus“. Tai lems neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas iki 380 Eur.

„Šios Vyriausybės prioritetas – mokestinės naštos mažinimas skurdžiausiai besiverčiantiems, t. y., tiems, kuriems pagalbos reikia čia ir dabar. MMA didinimas ir NDP kėlimas yra tos priemonės, kurių dėka galėsime gausinti itin mažai uždirbančiųjų pajamas. Taip pat šių priemonių įtaką pajus dirbantys neįgalieji: 30–55 proc. darbingumą turintiems NPD siūloma didinti iki 390 eurų, 0–25 proc. – iki 450 eurų. Be to, svarbu pastebėti, kad Vyriausybės siūlomas 380 eurų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) poveikio netenka ties 1160 eurų bruto riba, todėl net ir vidutines pajamas gaunantys dirbantieji pastebės teigiamus pokyčius“, – komentuoja D. Brasiūnaitė.

„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad NPD padidinimas labiausiai paveiks mažesnes pajamas gaunančiuosius, tačiau poveikis viduriniai klasei per silpnas. Ir nors Vyriausybė kitais metais žada gerinti sąlygas ir šiems gyventojams, tuomet jau gali būti per vėlu.

„Jei vertintume Lietuvos ekonominę situaciją ir jos ateities perspektyvas, klaidinga orientuotis tik į mažiausias pajamas gaunančius šalies gyventojus. Turėtume sukurti tinkamą terpę žmonėms turintiems neprastą išsilavinimą, kuriantiems pridėtinę vertę. Tokia NPD sistema dabar viduriniosios klasės nepaliečia. Norint pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą į Lietuvą ar bent sulaikyti kad neišvažiuotų, natūralu, kad bendrai mokestinė sistema turi būti patraukli.

Tų sprendimų reikia jau dabar, nes situacija labai prasta žvelgiant iš emigracijos pusės. Vien per šių metų 9 mėnesius emigravo periferinio rajono gyventojų skaičius. Tai reikia reaguoti greičiau. Kitas dalykas, tikėtina, kad einant politinio ciklo link ir artėjant kitiems Seimo rinkimams, imtis ryžtingų sprendimų bus nepatrauklu“, – komentavo analitikė.

REKLAMA

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas siūlo kalbėti apie palaipsniui mažinamą darbo jėgos apmokestinimą arba kartelę iki kurios jaučiamas NPD poveikis kelti iki 1500 ar 2000 Eur.

„Reikia turėti bent ateinančių 3–5 metų planą, kaip palaipsniui ir kokį apmokestinimą siekiame mažinti, kokias grupes paskatinti ir, kaip kompensuoti tuos praradimus, kaip pagerinti surinkimą“, – prideda jis.

Socialinio draudimo įmokų „grindys“ – dalis darbuotojų gali būti atleisti?

Dviprasmiškų pasisakymų sukėlė biudžete planuojamos įvesti socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Analitikė Indrė Genytė–Pikčienė išskiria, kad yra dvi pozicijos – vieni galvoja, kad tai dar labiau stums į šešėlį arba sukels darbuotojų atleidimus, kiti – jog padės kovoti su šešėliu.

„Mano akimis, vis tik pilno socialinio draudimo mokėjimas kaip už MMA kažkiek mažintų šešėlį ir skatintų susimokėti, kad turėtum socialines garantijas ateityje“, – sako ji.

R. Grajauskas taipogi išskiria šias dvi priešpriešas. Jis teigia, kad yra sąžiningai dirbančių žmonių ne pilnu etatu, pavyzdžiui pensininkų, kuriuos tikrai gali pasidaryti darbdaviui nebeparanku samdyti.

„Kuriozas toks. Bando kovoti su šešėliu, bet gali ir paskatinti šešėlį. Tie, kurie šiuo metu šešėlyje dirba ne pilną etatą ir turės nuo minimalios algos tą „Sodros“ įmoką mokėti tai viskas gerai, bet reikia turėti omenyje, kad yra tų, kurie dalį laiko ne pilnu etatu dirba. Pavyzdžiui, pensininkai. Tada neadekvačiai padidiname darbo sąnaudas juos įdarbinus ir tokiu būdu, tokių darbuotojų gali neapsimokėti samdyti arba tapti patrauklu jiems mokėti „juodais“. Yra šioje vietoje toks kuriozas ir galima sau į koją šauti“, – mano jis.

Pasak ekonomisto, reikėtų eiti tuo keliu, kad būtų stiprinama kova su šešėliu per patikrinimus. Mat kovoti šokiu būdu reikėtų tik su tais, kurie piktnaudžiauja dirbdami ne pilnu etatu, o ne su visais.

REKLAMA

„Einama lengviausiu keliu neinvestuojant niekur papildomai į kontrolę, galvojama, kad pakeitus skaičiukus įstatyme, bus kovojama“, – svarsto jis.

Išmokos vaikams – keičiasi tvarka, bet ne dydis

Naujuoju biudžetu numatoma atsisakyti papildomo NPD, o vietoj jo skirti 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui nevertinant šeimos pajamų. 

Numatoma, kad papildomos išmokos bus mokamos auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2–ų metų, o nuo 2–ų iki 18–os metų amžiaus – 15,2 euro.

Ekonomistas Rokas Grajauskas pastebi, kad realaus pokyčio tėvai nepajus. Keičiamas papildomas NPD, kuris buvo 200 Eur, o 15 proc. ir buvo 30 Eur. „Tai čia jokio padidėjimo nėra. Efektas visiškai tas pats tik ne per PNPD, o per išmokas“, – tikina jis.

Analitikė Indrė Genytė–Pikčienė prideda, kad iš vis klaidinga yra atsisakyti motyvuoti šeimas nepaisant jų pajamų. „Mano akimis tai yra klaidinga, nes reikia turėti iš ko išlaikyti šeimą, o kuomet valstybė už daugiau vaikų mokės daugiau pinigų nepriklausomai nuo šeimos pajamų, tai natūralu, kad gali atsirasti tokių šeimų, kurios bandys tuo pasinaudoti, nors patys negalės išlaikyti“, – nurodė ji.

 

Papilnės pensininkų piniginės

Žingsnis po žingsnio bandoma didinti pensininkų pajamas. 2018 m. siūloma pensijų didinimui skirti 371,8 mln. eurų. Tad nuo kitų metų pensijos turėtų vidutiniškai didėti 30 Eur per mėnesį. tv3.lt primena, kad nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, nuo spalio mėn. jos vidutiniškai pakilo 13 eurų.


Rašyti komentarą...
v
vienišas
2017-10-26 11:11:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
"minimalią mėnesio algą (MMA) didinti nuo 360 Eur iki 400 Eur"

Visą laiką minima tik ši frazė. Bet juk yra ir kitų profesijų atstovų, kurie atlyginimus gauna iš biudžeto. O jiems algos pririštos prie 130, 50 nė iš vietos.
Atsakyti
-3

L
Laimutė
2017-10-26 16:32:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
specialistai dirbantys savivaldybese, valstybes tarnautojai, kultūros darbuotojai jie juk jauni darbuotojai turintis šeimas apie juos irgi reiktu galvoti kaip pakelti atlyginimą, bet nelaikyti pririšta prie kažkokio koeficiento.
Atsakyti
0

P
Petras
2017-10-26 16:42:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikrai kad protelis vaiksto is paskos , tai ko stebetis , kad zmones masiskai emigruoja. Kazkokia analfabetu rinktine seime.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų