Nors įstatymo projekto siekiui iš dalies pritaria, ministrų kabinetas argumentuoja, kad tokios nuostatos jau yra įtvirtintos anksčiau priimtais įstatymo pakeitimais.
Vyriausybės išvadoje pažymima, jog keleivių vežimo už atlygį paslaugas teikiantys asmenys turėtų mokėti valstybinę kalbą Vyriausybės nustatytu lygiu, tačiau projekto siūloma nesvarstyti dėl liepos 7 d. priimtų Kelių transporto kodekso pataisų. Jomis esą jau nustatyta, kad leidimo siekiantys ar jį turintys vežėjai privalo mokėti valstybinę kalbą ne žemesne nei Vyriausybės nustatyta kategorija.
Parlamentarės D. Asanavičiūtės-Gružauskienės projekte tuo metu buvo siūlyta sukurti prevencinį mechanizmą, leidžiantį dar prieš išduodant leidimą patikrinti, ar vairuotojas turi lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Aiškinamajame rašte teigta, kad vien administracinių baudų nepakanka, o Valstybinė kalbos inspekcija dėl ribotų pajėgumų negali veiksmingai užtikrinti naujų reikalavimų laikymosi.
Projekto iniciatorė taip pat argumentavo, kad toks reguliavimas palengvintų nuo šių metų pradžios galiojančių Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų įgyvendinimą, pagal kurias paslaugos gyventojams turi būti teikiamos valstybine kalba.
ELTA primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtos, tos pačios D. Asanavičiūtės- Gružauskienės inicijuotos, Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, reikalaujančios, kad klientus aptarnaujantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai.
Pagal naujas įstatymo nuostatas, Lietuvoje prekes parduodantys bei paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turi užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu.
Aptarnauti klientus lietuvių kalba nereikalaujama iš tų, kurie laikinai parduoda prekes, pavyzdžiui, mugėse, ir tokia veikla nesiverčia nuolat.
