SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ neseniai paskelbė tarptautinį ilgalaikio SGD importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimo konkursą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS sako, kad nepavykus rasti sutarimo su Latvija ir Estija, Lietuva prarado galimybę kreiptis į ES dėl paramos SGD laivo išpirkimui.
„Tai nebūtinai reiškia, kad neišpirkinėsime (laivo -BNS). Mūsų tikslas yra užtikrinti konkurencingesnę dujų kainą dabar ir ateityje, dėl to įvertinus regiono situaciją, dujų tiekimo saugumo poreikius regione, siekiame ieškoti alternatyvų. Turime būti užtikrinti, ar toks objektas (SGD laivas - BNS) būtų reikalingas po 2024 metų ir tada dėlioti vienus ar kitus scenarijus“, - BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, kelis dujų tiekimo užtikrinimo scenarijus tikimasi turėti kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Konkurso techninėse specifikacijose nurodoma, kad iš konsultantų tikimasi atsakymo, ar, atsižvelgiant į ekonominę ir dujų tiekimo saugumo reikšmę, Lietuva yra suinteresuota turėti SGD importo terminalą po 2024 metų. Būtent tais metais baigiasi 10 metų SGD laivo-saugyklos nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“.
Tuo atveju, jei Lietuvai po 2024 metų nebereikėtų SGD terminalo, konsultantai turės pateikti ekonominį sprendimą, užtikrinantį šalies dujų rinkos dalyvių prieigą prie tarptautinių SGD rinkų.
Vyriausybė pernai pradėjo diskusijas su Europos Komisija dėl galimos finansinės paramos SGD laivo išpirkimui. Skaičiuota, kad ES parama galėtų siekti apie 100-150 mln. eurų. Briuselis kėlė sąlygą, jog trys Baltijos šalys sutartų dėl regioninio SGD terminalo, tačiau šio susitarimo laiku pasiekti nepavyko.
Pokalbiai dėl regiono dujų infrastruktūros prasidėjo dar 2006 metais, kai Baltijos šalys sutarė vertinti regioninio SGD terminalo statybų idėją, tačiau šalims nepasiekiant susitarimo, Lietuva Klaipėdoje pastatė savo terminalą.
Vėliau Lietuva ragino kaimynes pripažinti jį regioniniu ir taip atverti galimybes gauti europinę paramą. Tam nepritarė Estija, norinti statyti savo terminalą Suomijos įlankoje, todėl Lietuva sutiko, kad Estija statytų mažesnį terminalą ir ES paramą galėtų gauti abu terminalai bei Latvijos dujų saugykla.
Vis dėlto, Latvijai vasaros pabaigoje paprašius daugiau informacijos, premjeras Saulius Skvernelis tai pavadino laiko vilkinimu, o vėliau galutinai „palaidojo“ Baltijos šalių susitarimą ir žadėjo rasti kitų būdų, kaip šalies vartotojams sumažinti terminalo naštą.
