Kol jaunos šeimos skaičiuoja jau patirtus nuostolius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad joms reikėjo įsivertinti nuostolius, kuriuos dabar ir patiria.
Jau prarado pinigus
Portalo tv3.lt skaitytoja Laura skundėsi, kad laukdama paramos jau prarado būsto rezervacijos mokestį. Negana to, turi mokėti delspinigius, nes vengia sudaryti būsto pirkimo sandorį, pagal sutartyje numatytus terminus.
„Juk teikdami paraiškas paramai gauti privalėjome nurodyti rezervuoto būsto regione adresą – kitaip paraiškos sistemoje net neįmanoma registruotis. O pirkti būstą regione mus ragino pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kasmet didino finansavimą, vidutiniškai eilėje visi laukdavo ne daugiau kaip pusmetį. Todėl drąsiai ir pasirašėme preliminarią sutartį“, – pasakojo pašnekovė.
Dabar moteris sako jaučiasi apgauta ar netgi kaltinama tuo, kad siekė paramos.
„Teigiama, kad dabar per mus socialiai remtiniems žmonėms nebeužtenka pinigų būstų nuomai kompensuoti. Mes tikrai nenorime būti priešinami su socialiai remtinais žmonėmis. Mes tiesiog nepakenčiame, bet kokios diskriminacijos ir tikime, kad visi įstatymai mūsų valstybėje yra priimami atsakingai ir turi būti vienodai tinkamai įgyvendinami, o ne vieni kitų sąskaita „bandomi apeiti“.
Tačiau ministerija rengia pataisas, žada keisti tvarką dėl išduodamos paramos jaunoms šeimoms. O šių metų gegužę ji paskelbė, kad šiais metais finansavimo jaunoms šeimoms daugiau nebeskirs. Už borto likome ne tik mes, šių metų teisėti finansinės paskatos gavėjai, bet ir nemaža dalis 2022 m. eilėje užregistruotų šeimų prašymų“, – piktinosi moteris.
Šeimos laukiančios eilėje nežino ko griebtis
Laura tikino, kad ministerija leido registruotis šeimoms kompensacijai gauti, o dabar nusprendė, kad paramos nebeskirs.
„Todėl žmonėms tenka skaičiuoti nuostolius, juk daugelis pradėjo statybas ar sudarė preliminarias sutartis. Dabar jau teigiama, kad įstatymas bus keičiamas, bus siaurinamas subsidijuojamos teritorijos plotas, eliminuojant žiedines savivaldybes prie didžiųjų miestų, paramos gavėjams nustatomi papildomi kriterijai, pvz., gaunamos pajamos ir pan.
Todėl kyla klausimas, ką mums daryti? Juk į eilę atsistojome dar esant seniems kriterijams“, – svarstė moteris.
Ji tikino, kad ją ir kitas šeimas dabar apniko nežinomybė.
„Tiesiog norime atsakymų. Kaip bus elgiamasi su mumis Seimui galimai pritarus Ministerijos rengiamoms įstatymo pataisoms? Ar tikrai šiais metais nebus teikiamas papildomas finansavimas pagal priemonę jaunoms šeimoms pirmajam būstui regionuose įsigyti? Ar tikrai šiais metais nebus išduota pažyma nei pagal vieną šiais metais eilėje užregistruotą paraišką, įskaitant pirmąją, t. y. užregistruotą šių metų pradžioje?“ – klausimus ministerijai žėrė Laura.
Siūlo šeimoms prisiimti riziką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad per 2023 m. I pusmetį paramą įsigyti būstą gavo 307 jaunos šeimos, o dar 272 jaunos šeimos gavo papildomą subsidiją.
2022 m. vidutinis pagrindinės subsidijos dydis buvo 13,6 tūkst. eurų, per š. m. I pusmetį – 15,2 tūkst. eurų.
„Teisinis reguliavimas numato, kad, einamaisiais metais pritrūkus valstybės biudžeto lėšų finansinei paskatai teikti, jaunos šeimos yra įrašomos į sąrašą, ir pažymos, patvirtinančios teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms formuojamos tik atsiradus papildomoms lėšoms.
Jaunos šeimos, priimdamos sprendimus dėl pirmojo būsto įsigijimo (ar jo rezervavimo), siekdamos pasinaudoti valstybės teikiama finansine paskata, turėtų atsižvelgti į minėtą teisinį reguliavimą ir įsivertinti savo galimybes laukti sąraše pažymos išdavimo bei prisiimti su tuo susijusią riziką“, – komentavo ministerija.
Anot jos, taip pat svarbu paminėti, kad ne visos jaunos šeimos, gavusios savivaldybės administracijos suformuotą pažymą, sudaro kreditavimo sutartį su kredito davėju, todėl joms rezervuotos lėšos naudojamos pažymoms formuoti kitoms šeimoms, kurios laukia eilėje.
Šeimų daugiau nei pinigų?
Teikiant finansinę paskatą Lietuvos regionuose pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą, šios valstybės paramos poreikis kasmet auga.
„Deja, patenkinti visą finansinės paskatos poreikį valstybės biudžeto lėšomis galimybių nėra, ypatingai šių dienų ekonominių ir socialinių įvykių kontekste, susiduriant su įvairiais papildomais sunkumais šalyje.
Apie tai, kad daugiau lėšų jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti šiemet nenumatoma yra paskelbta ministerijos tinklapyje“, – komentavo ministerija.
Siekdama sisteminių finansinės paskatos teikimo pokyčių ir tikslingesnio finansinės paskatos teikimo, ministerija planuoja parengti šio įstatymo pakeitimus, įvertinusi ir Vyriausybės strateginės analizės centro atliktą finansinės paskatos veiksmingumo vertinimą, jame pateiktas rekomendacijas bei siūlymus finansinės paskatos veiksmingumo didinimui.
„Tikimasi, kad su minėto įstatymo pakeitimais bus išspręsta ir subsidijų laukimo neapibrėžtumo problema“, – teigė ministerija.
