• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugumai senjorų senatvės pensija yra pagrindinis ir bene vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl jos dydis tiesiogiai lemia, ar žmogus galės patenkinti būtiniausius poreikius, išlaikyti orų gyvenimo lygį ir išvengti skurdo. Tačiau pensijų skirtumai tarp Europos šalių – vis dar milžiniški, kol vieni gauna keletą tūkstančių siekiančias pensijas, kiti turi išgyventi už kelis šimtus eurų per mėnesį.

Daugumai senjorų senatvės pensija yra pagrindinis ir bene vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl jos dydis tiesiogiai lemia, ar žmogus galės patenkinti būtiniausius poreikius, išlaikyti orų gyvenimo lygį ir išvengti skurdo. Tačiau pensijų skirtumai tarp Europos šalių – vis dar milžiniški, kol vieni gauna keletą tūkstančių siekiančias pensijas, kiti turi išgyventi už kelis šimtus eurų per mėnesį.

REKLAMA

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie pensijų padėtį (angl. Pensions at a Glance) rodo, kad pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis Europoje.

REKLAMA
REKLAMA

Daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų, o kai kuriais atvejais viršija 80 proc.

REKLAMA

„Eurostat“ duomenimis, 2022 m. vidutinės išlaidos vienam senatvės pensijos gavėjui Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį.

Taigi kiek europiečiai gauna senatvės pensijų ir kaip skiriasi jų lygis Europoje?

Vidutinės pensijos didžiausios Šiaurės šalyse

Vidutinės senatvės pensijos dydis per metus ES svyruoja nuo 3 611 eurų Bulgarijoje (301 euras per mėnesį) iki 31 385 eurų Liuksemburge (2 653 eurai per mėnesį).

REKLAMA
REKLAMA

Įtraukus Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) bei šalis siekiančias prisijungti prie ES, šis intervalas padidėja – nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).

Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Norvegijoje ir Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų. Už ES vidurkį ji taip pat buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1757 eurai per mėnesį).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mažiausios pensijos – prisijungti prie ES kandidatuojančiose šalyse

Be Albanijos, mažiausios vidutinės pensijos yra ES šalyse kandidatėse.

Turkijoje jos siekia 2 942 eurus, Bosnijoje ir Hercegovinoje 3 041 eurą, Serbijoje 3 486 eurus ir Juodkalnijoje 3 962 eurus per metus, t. y. nuo 245 iki 330 eurų per mėnesį.

REKLAMA

Šie metiniai duomenys rodo itin didelį atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių pensijų Europoje. Pavyzdžiui, palyginus Švediją (22 436 eurai per metus) ir Turkiją (2 942 per metus), vidutinė pensija per metus skiriasi daugiau nei 7,5 karto.

Ekonomiškai stipriausios ES šalys taip pat pralenkė ES vidurkį. Didžiausia vidutinė metinė pensija buvo Italijoje – 19 589 eurai, toliau rikiuojasi Prancūzija (18 855 eurai), Ispanija (18 100 eurų) ir Vokietija (17 926 eurai) per metus.

REKLAMA

Tai reiškia, kad Italijoje pensininkai per mėnesį vidutiniškai gauna 1632 eurus, Prancūzijoje 1571 eurą, Ispanijoje 1508 eurus, o Vokietijoje – 1494 eurai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dideli pensijų lygio skirtumai Europoje

Vidutinių metinių pensijų dydžiai rodo, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos yra daug didesnės nei likusiose šalyse.

Tuo metu Pietų Europos šalių padėtis geresnė nei Rytų, tačiau jos vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Šiaurės Europos.

Prasčiausi rodikliai yra Balkanų ir Rytų šalyse, ypač tarp šalių kandidačių į ES.

Lyginant pragyvenimo kainas – skirtumai ne tokie dideli

Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai – atsižvelgiant į pragyvenimo kainas – jie gerokai mažesni.

REKLAMA

Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto.

Tai reiškia, kad gyvenimo lygis ir kainos turi didelę įtaką tam, kiek pensininkai realiai gali sau leisti.

Tarkime, perkamosios galios standartais Austrijoje pensininkai vidutiniškai gauna 21 tūkst. pensijos. o Slovakijoje – beveik 6 tūkst. pensijos per metus.

REKLAMA

Įtraukus ne ES šalis, mažiausią pensiją perkamosios galios standartais gauna Albanijos gyventojai – vos apie 3 tūkst. per metus, o Turkija, nors ir ne ES narė, pagal šį rodiklį lenkia kai kurias bendrijos šalis – jos rodiklis siekia daugiau nei 8 tūkst. per metus.

Tačiau svarbu suprasti, kad kainos šiose šalyse taip pat labai skiriasi. Todėl žmogus, gaunantis mažesnę pensiją šalyje, kurioje yra pigiau, iš jos gali sau leisti beveik tiek pat, kiek kitas, kuris gauna didesnę pensiją, bet gyvena valstybėje, kurioje pragyventi yra brangiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, nors Austrijoje pensija eurais yra net 8 kartus didesnė nei Albanijos, tačiau realiai gyvenimo lygio skirtumas yra daug mažesnis – apie 3 kartus.

Pensijos sumažėjo trijose šalyse

2022 m., palyginti su 2021 m., vidutinė pensija eurais sumažėjo tik trijose šalyse – Turkijoje, Airijoje ir Graikijoje, o pokytis buvo mažesnis nei 5 proc.

Pavyzdžiui, Turkijoje pensijų mažėjimą lėmė smarkus valiutos nuvertėjimas, kuris turėjo įtakos pensijų vertei eurais.

REKLAMA

Priešingai, Bulgarijoje pensijos padidėjo labiausiai – 33 proc., o Čekijoje – 16 proc.

Latvijoje, Lietuvoje, Juodkalnijoje ir Rumunijoje pensijų augimas taip pat viršijo 10 proc.

Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna 627,7 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 667 eurai. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 717 eurų, o jo neturint – 423 eurai.

REKLAMA

Ar pensijų pakanka pragyventi?

Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu.

Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės.

Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo 2019 metų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į skurdo ar socialinės atskirties riziką.

2022 m. tokių žmonių ES buvo daugiau nei 18 mln. – tai daugiau nei kas penktas 65 metų ir vyresnis gyventojas. Šis skaičius toliau auga, nes tiek skurstančiųjų, tiek pagyvenusių žmonių daugėja.

Moterys gauna gerokai mažiau

Pensijų adekvatumo ataskaitose nurodoma, kad vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesne skurdo rizika nei vyrai visose ES šalyse.

ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o 5,3 proc. moterų negauna jokios pensijos.

Šių skirtumų priežastis – darbo užmokesčio skirtumai tarp lyčių, trumpesnė arba nutrūkusi karjera ir dažnesnis moterų darbas ne visą darbo dieną.

REKLAMA
Kur socialdemokratų pažadai?
Kur socialdemokratų pažadai?
Blogiausia, kad tiek daug žadėjusi kelti pensijas Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Ruginienė vėl maitina pensininkus pažadais svarstyti pensijų didinimą kitais metais. Manau, kad galimai tai labai ciniška politika....Tokia mano nuomonė
karta tele3 parase teisingai,kad lithuenijoje pnesija 450 iki 500e.. O, tai spangsta kad stebuklu saly pensija 700-800e, atlyginimai vos ne po 2 tukst euru.. Neziurekit i kitas vakaru valstybes, ju nepavysit. Savo bauduvos rsp susitvarkyti reikia, maziau kisti ukr ir pan, nevogtu gal ir butu pas musu zmones pensija ir koks tukstantis virs, bet geriau vogti vogti...
Kažin, kokia Landsbergio pensija?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų