Socialiai atsakingas verslas tas, kuris savo veiklą vykdo atsakingai žiūrėdamas tiek į aplinką, tiek į įmonės vidų. Kitaip tariant, svarbūs socialiniai ir aplinkosaugos klausimai bei vadovų pagarbos darbuotojams santykis. Toks verslas Lietuvoje - realybė ar tik graži rožinė svajonė?
Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), kuri dirba su socialiai atsakingu verslu, duomenimis, Lietuvoje Nacionaliniame atsakingo verslo tinkle veikia per 70 bendrovių. Tačiau, kaip pažymėjo JTVP Lietuvoje komunikacijos vadovė Ieva Labanauskienė, ne visos įmonės viešai deklaruoja apie tokią veiklą, todėl socialinės atsakomybės principais dirbančių verslų Lietuvoje yra nepalyginamai daugiau.
Pirmenybė teikiama aplinkai, bet ne žmogui
Nors socialiai atsakingo verslo misija graži, I. Labanauskienė pripažino, kad Lietuvoje įmonių socialinė atsakomybė dar tik skinasi sau kelią tarp labai siauro supratimo, kad daryti gera yra gerai ir socialinių investicijų, kurios glaudžiai susietos su verslo strategija ir naudingos ne tik visuomenei, bet ir pačiam verslui.
„Tačiau galima pastebėti, kad kai kurie atsakingo verslo aspektai, pavyzdžiui, aplinkosauga, jau gana plačiai paplitę. Nemažai įmonių pradeda aiškiai suvokti jų poveikį aplinkai, todėl taupo resursus, skatina darbuotojus naudotis „žaliuoju“ transportu, imasi „žaliųjų“ pirkimų. Kartu reikia pastebėti, kad socialiniams klausimams dėmesio skiriama dar nedaug. Kalbant apie skaidrumą verslo santykiuose, tai turbūt mažiausiai pačių įmonių viešai plėtojama tema, nors ir yra labai aktuali“, - kalbėjo I. Labanauskienė.
Emocinio intelekto svarba darbe
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas prisipažino, kad prieš keletą metų pats labai kritiškai vertino įmonių iniciatyvas veikti socialiai atsakingai.
„Visų pirma man kliuvo pozityvia prasme, kodėl gerus prekinius ženklus, reputaciją, finansinius rodiklius turinčios įmonės veržiasi būti socialiai atsakingomis. Man pasidarė įdomu, nes joms ir be viso to puikiai sekėsi. Tuomet ir atsirado supratimas, kad mes turėtume susieti socialinę atsakomybę su įmonės efektyvia veikla. Anksčiau tie dalykai kaip ir buvo nederantys tarpusavyje“, - aiškino pašnekovas.
D. Arlauskas, klausiamas, kas jam yra socialinė atsakomybė, pirma minėjo atitinkamus darbdavių santykius su darbuotojais.
„Žinoma yra darbo kodeksas, darbo sutartis, bet tai formalūs dalykai“, - teigė pašnekovas. Anot jo, norint sukurti gerą atmosferą darbe, gerą taip vadinamą emocinį intelektą, vien dokumentinių pasižadėjimų nepakanka. Kai yra sukuriama atitinkama darbinė aplinka ir kuriamas produktas įgauna visai kitokią vertę: „Ne kiekvienas ateina į darbą ir dirba sau, o atsiranda labai glaudus ryšys. Todėl ir atsitinka taip, kad emigravę lietuviai, klausiami, kas jiems tenai patinka, atsako, kad santykis su darbdaviu“, - pasakojo pašnekovas.
Jis prisiminė vieno pažįstamo istoriją, kuomet jį neprašomą į oro uostą pasisiūlė nuvežti pats darbdavys. Lietuvis buvo tiek nustebintas, kad negalėjo patikėti, kodėl darbdavys jam yra toks malonus.
„Socialinė atsakomybė yra rūpinimasis daugiau nei apibrėžia darbo kodeksas, kiti įstatymai ar kolektyvinės sutartys“, - pastebėjo D. Arlauskas.
Svarbu ne tik taupyti, bet ir suvokti, kam taupoma
Socialinė atsakomybė negali būti atsiejama ir nuo pagarbos gamtai klausimų.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D. Arlauskas minėjo kelis pavyzdžius, kokiose kasdienėse veiklose ir kaip galima būtų tausoti resursus ir rūpintis aplinkosauga.
„Pavyzdžiui, spausdinimas ant abiejų popieriaus lapo pusių. Gal ir nelabai patogu skaityti, bet mes saugome gamtą ir tuo pačiu įmonės resursus. Tą pačią makulatūrą galima išmesti į kiemo konteinerį, tačiau galima ir neišmesti, o kolektyviai rinkti viską į vieną krūvą ir priduoti perdirbimui. Svarbiausia, kad yra formuojamas kolektyvo požiūris į resursų taupymą, o ne taupyti tiek, kiek, pavyzdžiui, skirta pinigų administracinėms išlaidoms. Labai svarbu yra ne, kaip įmonė naudoja pinigus sukurti produktą, bet kaip apskritai kuria produktą. Pats produkto kūrimo procesas yra lygiai toks pats svarbus kaip kad įmonės pelno dalies skyrimas socialiniams ar aplinkosauginiams projektams“, - tikino pašnekovas.
Atsakomybė nėra trumpalaikis produktas
Viešųjų ryšių bendrovės „PR Servise“ vadovas Linas Kontrimas neslėpė, kad socialine atsakomybe gali būti pasinaudojama ir kuriant kompanijos komunikaciją bei verslo strategiją, tačiau jeigu vertybės bus deklamuojamos tik popieriuje – rezultatas bus trumpalaikis ir nepatvarus.
„Buvo, o dar ir neišnyko požiūris – pabūkime kurį laiką atsakingi, visuomeniški, apie tai pakalbėkime, žiūrėk, ir reputaciją, ir pardavimus padidinsime. O vėliau – kad ir tvanas. Tai – neteisingas požiūris. Atsakomybė – ilgalaikė ir daugelį verslo kasdienybės sričių apimanti veikla. Tai ir santykiai su darbuotojais, aplinka, skaidrumas, o taip pat – bendravimas su visuomene“, - kalbėjo pašnekovas. Anot jo, kadangi atsakingo verslo sąvoka apima daug veiklų, jas aprėpti nepakaktų vien ryšių su visuomene konsultantų patarimų ir idėjų.
„Jie gali sukurti programas ir projektus, tačiau jei pastarieji nebus integruoti į kompanijos kasdienę veiklą, išeis tik trumpalaikis, fasadinis atsakomybės produktas. Vadovai ir akcininkai turi suprasti, ar atsakomybė jiems reikalinga. Atsakomybę galima palyginti su palankia augalui augti terpe – jis, žinoma, užaugs ir prastesnėje, bet tokio nepalyginsi su vešliu, subujojusiu palankioje dirvoje“, - aiškino L. Kontrimas.
Atsiperka ir finansiškai
Tam, kad įmonių socialinė atsakomybė kurtų papildomą vertę, o kartu ir prisidėtų prie įmonės finansų – būtina veikti atvirai, leisti visuomenei žinoti, kokiomis priemonėmis kompanija naudojasi. Viešųjų ryšių specialisto L. Kontrimo teigimu, atvirumas su visuomene neretai gali būti bauginantis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje – pasiteisina.
„Yra atlikti tyrimai, kurie parodė, kad bemaž 70 proc. pirkėjų mokėtų daugiau už prekę ir paslaugą, jei žinotų, jog dalis pinigų skiriama prasmingai, visuomenei naudingai veiklai“, - pasakojo pašnekovas.
Labanauskienė neabejojo, kad strategiškas, inovatyvus, atsakingą veiklą vykdantis verslas atveria ir naujas rinkas, pasiūlo naujus sprendimus, produktus, paslaugas.
„Atsakingo verslo principų taikymas leidžia sumažinti kaštus, mažinti procesuose kylančias rizikas ir jas valdyti. Šiuo metu pradedame beprecedentį Lietuvoje įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) ilgalaikės ekonominės naudos tyrimą. Ji atlikę galėsime konkrečia skaitine išraiška pateikti, kokias ekonomines naudas atneša toks modelis vienai ar kitai įmonei ir sektoriams“, - teigė I. Labanauskienė.
Trūksta visuomenės įsitraukimo
„PR Service“ vadovas įvardijo keletą priežasčių, kas dar stabdo Lietuvoje įmones veikti socialiai atsakingai.
„Mes niekaip negalime atsikratyti nuostatos, kad verslas yra lygu šešėlis, korupcija ir pan. Mažai kalbama apie teigiamą verslo įtaką visoms gyvenimo sritims be jokios išimties. Antras dalykas – pasitikėjimo stygius. Verslas nepasitiki politikais, pirkėjai – pardavėjais ir taip toliau. Trečias dalykas – nemenkėjantis valstybės noras kontroliuoti ir reguliuoti įvairiausias gyvenimo sritis. Ketvirta – pagarbos žmonėms, žmogaus teisėms stoka. Visa tai sukuria aplinką, kurioje neretai gimsta sprendimai dėl pačių sprendimų, o ne tam, kad būtų sukurta naudingesnė žmogui sistema. O toks siekis ir yra vienas iš siekių, kuriuos sau kelia realią socialinę atsakomybę išpažįstančios kompanijos“, - aiškino L. Kontrimas.
Anot I. Labanauskienės, galima būtų išskirti keletą priežasčių, kodėl socialiai atsakingas verslas žengia dar tik netvirtus žingsnius Lietuvoje.
„Tai ribotas ĮSA ir jos teikiamos naudos suvokimas, vartotojų balso trūkumas (Vakarų Europos valstybėse didelę įtaką įmonių veiklai daro vartotojai, jie diktuoja paklausą, kurios sudėtinė dalis yra atsakingas ir tausojantis vartotojas), nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimo trūkumas ir žinoma kritiško žiniasklaidos balso trūkumas“, - vardijo JTVP Lietuvoje atstovė.
D. Arlauskas į situaciją žvelgė dar giliau, sakydamas, kad socialiai atsakingam verslui vystytis koją kiša ir bendruomeniškumo stoka mūsų visuomenėje.
„Per pastaruosius 15 ar netgi 20 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo mūsų bendruomeniškumas yra nusilpęs. Pavyzdžiui, kai kuriose Skandinavijos šalyse yra tokios taisyklės, kad jeigu tu negali užtikrinti, kad tavo produkto tiekimo grandyse būtų socialiai atsakingų įmonių, tavo produkto niekas nepirks. Kai tiktai Lietuvos vartotojas taps jautresnis, pareikalaus ir iš gamintojų atitinkamo požiūrio į darbuotojus, gamybos procesus ir visus kitus dalykus. Sakyčiau, kad čia reikia ne vien kaltinti darbdavius, bet ir visą visuomenę. Anksčiau pas mus buvo galvojama taip: stipri ekonomika, stipri valstybė, stipri visuomenė. O dabar jau pradedama suprasti, kad kai stipri bendruomenė – tuomet stipri ir ekonomika bei valstybė. Persiverčia vertybinių prioritetų išdėstymas. Mūsų bendruomeniškumas gana silpnas, jis stimuliuojamas daugiausiai europiniais pinigais, bet klausimas, kai baigsis pinigai – kiek tos bendruomenės bus gyvybingos? Čia ir bus ganėtinai didelis išbandymas“, - svarstė D. Arlauskas.
Nepaisant kylančių iššūkių, pašnekovas teigė esantis nusiteikęs optimistiškai, matantis vis daugiau įmonių, kurios kelia socialinės atsakomybės klausimus ir nori dalyvauti įvairiose iniciatyvose.
„Dauguma supranta, kad socialinė atsakomybė yra ne papildomos išlaidos, o išlaidos, kurios gali duoti papildomas pajamas“, - apibendrindamas kalbėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.
