Šią savaitę baigsis paraiškų gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimas. Manoma, kad ES skirtais pinigais pasinaudos tik nedaugelis.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė sakė, kad gautos tik 5 paraiškos. „Dažniausiai pareiškėjai sukrunta iki paraiškų pateikimo datos likus paskutinei savaitei, todėl kiek bus pateikta paraiškų, sunku prognozuoti“, – pridūrė A.Mileikaitė.
Ragino dalyvauti
Rugpjūčio pradžioje kaimo gyventojai buvo informuoti, kad gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Paraiškos iš pareiškėjų priimamos NMA teritoriniuose skyriuose iki šių metų rugsėjo 12 d. Pagal šią priemonę bus remiamas labai mažų įmonių ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimasis ir plėtra kaime. Numatyta, kad didžiausia paramos suma kaimo gyventojo verslo projektui įgyvendinti gali būti iki 207 168 Lt, labai mažai įmonei – iki 690 560 tūkst. Lt. Nors programa sudomino kaimo gyventojus, tačiau dauguma dalyvių nesiryžo pasinaudoti šia galimybe. „Programos sudarytos, tačiau gaila, kad mes jose nepajėgsime dalyvauti. Programos sąlygos – labai rimtos, reikalavimai – griežti. Žinoma, mes norime, kad paraiškų pildymas būtų kuo aiškesnis ir paprastesnis. Tačiau pastebime, kad jis nuolat tampa vis sudėtingesnis“, – sakė kalbinti kaimo gyventojai. Pasak pašnekovų, dalyvavimą programoje apsunkino verslo plano rašymas, už kurį reikia mokėti nemenką pinigų sumą. „Be to, paraiškas pateikti reikėjo per labai trumpą laikotarpį, mėnesio jai tinkamai parengti negana “, – pridūrė Trakų rajono gyventoja Adelė Maculevičienė.
Idėjos atsisakė
Ukmergės rajono gyventoja Monika Krikštaponienė mezga virbalais, mezgimo mašina, neria vašeliu. Moteris norėjo pradėti plėtoti mezgimo verslą. Susipažinusi su priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ taisyklėmis, ji planavo įsigyti mezgimo įrangą ir pradėti dirbti. „Mums reikėjo nedidelės 35–50 tūkst. Lt paramos. Todėl Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje (LŽŪKT) pasiteiravome, kiek kainuos paruošti verslo planą. Sužinojome, kad paruošti verslo planą, kuriam įgyvendinti prašoma paramos tiek kelių dešimčių tūkstančių, tiek kelių šimtų tūkstančių litų, kainuoja tiek pat. Mums mokėti už paruoštą verslo planą buvo per brangu“, – sakė Monika. M.Krikštaponienė pridūrė, kad verslo plano rašymas atbaidė daugumą dalyvių. „Manau, kad mokytas žmogus sugebėtų pats parašyti verslo planą. Jį parašyčiau ir pati, nes esu baigusi buhalteriją. Tačiau buvo duotas labai mažai laiko. Per mėnesį parašyti verslo planą, jame numatyti finansines prognozes, atlikti analizes – nėra paprasta“, – atviravo Ukmergės rajono gyventoja. Pasak M.Krikštaponienės, kaimo žmonės pasigenda supaprastintų programų, kuriose mielai dalyvautų, taip pat ir palankesnių verslui vykdyti sąlygų. Moteris pridūrė, kad savo idėjos ji atsisakė ir dėl projekto įgyvendinimo reikalavimų. „Projekto dalyviai privalo laikytis įsipareigojimų ir nekeisti remiamos veiklos pobūdžio ne mažiau kaip penkerius metus. Tačiau jeigu projektas įtrauktas į rizikingų projektų sąrašą, įsipareigojimų reikia laikytis septynerius metus po paramos sutarties pasirašymo. Tai – labai ilgas laiko tarpas, kuris verčia dvejoti“, – pridūrė M.Krikštaponienė. Pasak pašnekovės, pasitarusi su vyru, ji nusprendė įsigyti naudotą mezgimo mašiną su visais priedais už 5–8 tūkst. Lt ir neteikti paraiškos.
Nesulaukė populiarumo
LŽŪKT Verslų plėtros biuro verslo analitikė Agnė Kuliavaitė sakė, kad, paskelbus kvietimą teikti paraiškas, kaimo gyventojai domėjosi programa. „Kiekvieną dieną interesantai teiraudavosi apie dalyvavimą šioje programoje. Žmonės turėjo daug idėjų. Vieni norėjo pradėti verslą, kiti planavo plėtoti jau pradėtą. Didžioji dauguma interesantų norėjo statyti įvairius pastatus, tačiau neturėjo leidimų, todėl nusprendė laukti kito paraiškų teikimo etapo“, – pasakojo A.Kuliavaitė. Pasak LŽŪKT Verslų plėtros biuro verslo analitikės, šiais metais kaimo gyventojai, sužinoję apie Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 m. priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, nepareiškė noro rašyti verslo planų. Pirminės idėjos taip ir liko idėjomis. „Gal kaimo gyventojai patys rašė verslo planus, gal kreipėsi kitur, mes to nežinome. Iki paraiškų pateikimo pabaigos liko vos kelios dienos. Todėl manome, kad norinčiųjų rašyti verslo planus jau nebeatsiras“, – sakė A.Kuliavaitė. Kalbėdama apie ankstesnius metus, verslo analitikė pabrėžė, kad priemonė „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ buvo labai populiari. Pastaraisiais metais į vieną vietą pretenduodavo net penki pareiškėjai. „Šiais metais programos dalyviai privalėjo pateikti apskaičiavimus ne tik litais, bet ir eurais. Projektą įgyvendinti reikėjo iki 2015 m. birželio 30 d. Planuojantiesiems statybos darbus toks trumpas laikotarpis – rizikingas“, – pridūrė A.Kuliavaitė.
Jolita Žurauskienė
