tv3.lt primena, kad Finansų ministerija siūlo akcizą dyzeliniam kurui padidinti nuo 330,17 euro iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų.
Pildamiesi Lenkijoje sutaupytų
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija nurodo, kad priėmus šį pakeitimą, susivienodintų degalų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje, o esant zloto kurso nepalankiam svyravimui, Lenkijoje degalai taptų pigesni.
„Tokiais atvejais tranzitiniai Latvijos, Estijos bei Lietuvos vežėjai didesnio grąžinamo PVM sąskaita piltųsi degalus jau ne Lietuvoje, o Lenkijoje – Lenkijoje grąžinamo PVM dydis yra 23 proc., o Lietuvoje – 21 proc. Dėl didesnio Lenkijoje grąžinamo PVM dydžio tranzitinio automobilio vairuotojas užsipylęs pilną baką degalų (1420 l.) Lenkijoje, vėliau grąžindamasis PVM iš Lenkijos sutaupytų apie 28 EUR, jei lygintume su kaina Lietuvoje“, – skaičiavimus pateikia asociacijos.
Asociacijos Vyriausybei rašo, kad vežėjas, kurio autoparką sudaro 100 vilkikų, per metus Lietuvoje pilasi apie 3 600 000 l dyzelino ir atlieka apie 2535 užsipylimo procedūras. Pilant vieną pilną baką dyzelino į mūsų šalies biudžetą patenka 468,6 EUR.
„Padidinus dyzelino akcizą, Lietuvos vežėjai pradės degalus pilti Lenkijoje ir šie pinigai nepateks į Lietuvos biudžetą (apie 1 mln. eurų nuo vieno vežėjo). Šiuo metu vežėjai pildami pilną baką dyzelino į Lietuvoje biudžetą akcizų pavidalu sumoka 468,6 EUR. (0,33 EUR. už litrą, bako talpa 1420 l.).
Jei vis tik vežėjas, turintis 100 krovininių automobilių, ryžtųsi pilti brangesnius degalus Lietuvoje, o ne Lenkijoje, dėl akcizo pabrangimo dyzelinas jam pabrangtų 70 000 EUR. per metus. Maždaug tiek kainuoja naujas vilkikas“, – teigia asociacijos.
Be visa to, asociacijų teigimu, dabar tranzitiniai krovininiai automobiliai vykdami pro Lietuvą dažnai čia užsipila kuro, nes kitose šalyse kaina yra didesnė. Tad jei akcizas būtų padidintas, netektu ne tik Lietuvos vežėjų, bet ir pravažiuojančiųjų pinigų.
Šiuo metu vieno litro dyzelino kaina Lietuvoje yra 1,056 EUR., Latvijoje – 1,07 EUR, Estijoje – 1.209 EUR., Lenkijoje – 1,06 EUR.
Lietuvos biudžetui – praradimai
Pasak asociacijų, šiuo metu dyzelino pardavimai Lietuvoje auga, didžiąją dalimi, dėl tranzitinio krovininio transporto vartojimo apimčių augimo, o ne dėl vidaus vartojimo. Rinkos dalyvių duomenimis, tranzitiniam krovininiam transportui tenka ne mažiau kaip 20 proc. viso Lietuvoje parduoto kelių transporto dyzelino.
„Estijoje 2016 m. įsigaliojus didesniam akcizo tarifui, Lietuvoje ženkliai išaugo pardavimai Estijos vežėjams, o tai paranku Lietuvos biudžetui. Žemesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse valstybėse yra itin naudingas Lietuvai – degalus nupirkęs ir Lietuvoje mokesčius sumokėjęs krovininis transportas Lietuvoje neužsibūna ir išvažiuoja į kitas valstybes. Jei aplinkinėse šalyse dyzelino akcizas didėtų, o Lietuvoje nesikeistų, tai pritrauktų dar daugiau užsienio vežėjų piltis degalus Lietuvoje“, – rašo verslininkai.
Jie remiasi 2008 m. duomenimis, kuomet padidinus akcizo tarifą dyzelinui, Lietuvos – Lenkijos pasienio degalinėse dyzelino pardavimai sumažėjo iki 50 proc, o „šešėlinė“ degalų rinka, pagal Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenis, padidėjo iki 30 proc.
„Lietuvos vežėjai degalus pradėjo piltis Lenkijoje, kur jų kaina buvo mažesnė. Sumažinus akcizo mokestį, dėl ilgalaikių įsipareigojimų Lenkijos tiekėjams, Lietuvos vežėjai į Lietuvos rinką sugrįžo tik po kelerių metų.
Manome, kad nepakankamai įvertintos galimos akcizo didinimo neigiamos pasekmės valstybės biudžetui ir prekybos degalais rinkai. Spaudoje cituotame Finansų ministerijos komentare akcentuojamas akcizo didėjimo poveikis tik vidaus vartojimui, ir, neva, jį turintis kompensuoti NPD didinimas. Tai leidžia manyti, kad rengiant projektą nebuvo deramai įvertintas akcizo praradimas dėl Lietuvos ir užsienio vežėjų elgsenos, kuomet pabrangus degalams, jie pradės piltis dyzeliną Lenkijoje“, – savo išvadą pateikia asociacijos.
