„Versli Lietuva“ analizės duomenimis, Lietuvos darbo biržos (LDB) priemone „Vietinės užimtumo iniciatyvos“ daugiausiai naudojasi seniai veiklą vykdančios įmonės, kurių metinė apyvarta yra stabili ir siekia daugiau nei vieną milijoną eurų. Pastebėta, kad ypač regionuose vangiai naudojamasi šia priemone, kurios pagrindinis tikslas yra steigti naujas darbo vietas atskirtų savivaldybių teritorijose ir ten įdarbinti bedarbius. Negrąžintina, išskyrus sukurtų darbo vietų panaikinimo atvejus, subsidija vienai darbo vietai gali siekti iki 15,2 tūkst. eurų ir yra skiriama reikalingiems darbo vietai įsteigti įrengimams įsigyti bei patalpoms pritaikyti.
„Šią Lietuvos verslo aplinkos kliūtį identifikavome konsultuodami verslininkus, kuriems verslo finansavimo klausimas yra vienas svarbiausių ir jo sulaukiame bene dažniausiai, nes šioms įmonėms yra sunkiau prieiti prie finansavimo šaltinių, kurių lėšos dažnai reikalingos verslo plėtrai ar veiklos efektyvumui didinti. LDB siūloma galimybė darbdaviams gauti naujų darbo vietų kūrimo subsidijas kelia smulkių verslininkų susidomėjimą ir yra aktuali, tačiau, deja, ne visada prieinama dėl per aukštų verslui keliamų reikalavimų“, – sako Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.
G. Morkūno teigimu, dabar įmonei norinčiai pretenduoti į šią paramą, reikia disponuoti pakankamu apyvartinių lėšų kiekiu, o tai sukelia sunkumus jaunoms ir smulkioms įmonėms.
„Banko garantijos reikalavimas reiškia, kad įmonė turi turėti 50 proc. gaunamos subsidijos lėšų sumą banke, kuri bus užšaldyta paramos galiojimo laikotarpiu. Priemonė taip pat reikalauja bent 35 proc. nuosavo indėlio, bei finansavimas vyksta kompensaciniu būdu, t. y. pareiškėjas turi pirmiausia įgyvendinti projektą ir tik vėliau jam yra kompensuojamos patirtos tinkamos išlaidos. Be to, įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą reikia apdrausti maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu“, – dėsto G. Morkūnas. Anot jo, tokių reikalavimų visuma smarkiai apsunkina galimybes pasinaudoti parama.
Pavyzdžiui, vieno iš „Versli Lietuva“ konsultuoto smulkaus verslininko atveju, kuris įsteigė 4 darbo vietas ir subsidija joms siekė beveik 56 tūkst. eurų, įmonės nuosavas indėlis turėjo būti per 30 tūkst. eurų, o dėl banko garantijos reikėjo įšaldyti dar beveik 28 tūkst eurų. Taigi, kad įgyvendintų projektą bendrovė turėjo turėti apie 114 tūkst. eurų, kuriuos teko skolintis.
Būtina paprastinti sąlygas
„Įmonei, kuri veiklą pradėjo prieš metus nuo dviejų darbuotojų tai yra sunkiai įveikiama kliūtis, todėl tik nedaugelis jaunų ir mažų įmonių naudojasi priemone. Vienas galimų šios problemos sprendimo būdų būtų panaikinti laidavimo ar banko garantijos reikalavimą arba sumažinti nuosavų lėšų įšaldymo dydį bent iki 15 proc. subsidijos sumos.“, – teigia G. Morkūnas.
„Versli Lietuva“ taip pat siūlo reikalauti apdrausti tik naują įrangą bei panaikinti draudimo reikalavimą, įsigyjant padėvėtą techniką. Įmonėms būtų kur kas lengviau pasinaudoti priemone, jeigu būtų nustatytas bent pusės subsidijos avanso išmokėjimas. Skatinant smulkaus verslo plėtrą, būtų efektyvu, jeigu vertinant įmonių paraiškas daugiau balų gautų mažoms įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų, ir ketinančios steigti iki 3 naujų darbo vietų.
Mažos įmonės – sparčiausios ir jautriausios
Naujausioje „Versli Lietuva“ Lietuvos įmonių struktūros analizėje, mažų įmonių vaidmuo Lietuvos ekonomikoje šiuo metu yra vienas ryškiausių – šios įmonės sparčiai plečiasi kurdamos naujas darbo vietas, investuodamos ir didindamos kuriamą pridėtinę vertę. Tuo tarpu didelės įmonės išlieka stabilios ir tokiu sparčiu augimu nepasižymi.
„Lietuvos veikiančių įmonių struktūroje dominuoja mažos įmonės iki 9 darbuotojų, kurios sudaro daugiau nei 80 proc. įmonių populiacijos ir įdarbina daugiau nei 20 proc. dirbančiųjų. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad mažų įmonių skaičius ekonomikoje auga sparčiausiai (vidutiniškai 4,4 proc. per metus), kai kitose kategorijose įmonių skaičius mažėja. Mažose įmonėse taip pat kasmet labiau auga darbuotojų skaičius, o tai rodo stabilų ir spartesnį nei didesnių įmonių grupėse dirbančiųjų skaičiaus augimą“, – pažymi Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas. Pasak jo, darbuotojų skaičiaus augimas mažose įmonėse pastaruoju metu yra vienas spartesnių šalies ūkyje, vidutinis metinis darbuotojų augimas siekia beveik 5 proc., kai šalies ūkyje darbuotojų skaičius auga 3 procentus.
Pagal sukuriamą pridėtinę vertę mažos įmonės nėra pirmūnės jos dydyje, tačiau pagal pridėtinės vertės augimą – taip pat lyderės. „Įdomu tai, kad pagal produktyvumą tarp visų kategorijų įmonių, daugiausiai pridėtinės vertės sukuriama didelėse ir mažiausiose įmonėse. Didelės įmonės (turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų) Lietuvoje sukuria beveik 37 proc. visos šalies produkcijos vertės, po jų seka įmonės, turinčios nuo 50 iki 250 darbuotojų – beveik 28 proc., o trečioje vietoje yra mažiausios įmonės, sukuriančios šeštadalį (15 proc.) produkcijos vertės. Tačiau nuo 2011 metų mažose įmonėse vidutinis metinis produkcijos vertės augimas yra sparčiausias – 6,8 proc., kai bendras šalies augimas siekia vos 3 procentus. Tai rodo, kad mažesnės įmonės tampa vis našesnės, jos sukuria vis daugiau produkcijos vienam dirbančiajam, o produktyvumo augimas šiose įmonėse pastaruoju metu yra spartesnis nei didesnėse įmonėse“, – dėsto V. Ivanovas.
Stebint mažąsias Lietuvos įmones bendrųjų investicijų į materialųjį turtą kontekste, šios įmonės investuoja daugiau apyvartinių lėšų, dažniausiai nuosavų lėšų (10,4 proc.), nei vidutiniškai investuojama šalies ūkyje (6,2 proc.). „Tikėtina, kad nemenka dalis investicijų ekonomikoje yra finansuojamos iš skolintų lėšų, ir didesnės įmonės turi lengvesnį priėjimą prie išorinių finansavimo šaltinių. Todėl mažų įmonių uždirbamas pelnas šiuo metu yra vienas pagrindinių investicijų veiksnių. Nors mažų įmonių pelningumas siekia 8,8 proc., bet reikia atkreipti dėmesį, kad šių įmonių pelnai yra mažiausiai stabilūs ir labiausiai kintantys visoje ekonomikoje – labiausiai augantys verslo ciklo pakilimo metu, bet labiausiai mažėjantys ekonomikos nuosmukio metais. Šios įmonės išlieka labiausiai pažeidžiamos, todėl visame pasaulyje jų veiklai skatinti yra taikomos įvairios lengvatos ir papildomos paskatos, leidžiančios išlaikyti veiklos tęstinumą bei tvarumą visuose verslo ciklo etapuose“, – pažymi V. Ivanovas.
