Pernai jau patyrėme, jog dėl griežtinamų gyvūnų bei aplinkosaugos reikalavimų iš vartotojų kišenių ištraukiama vis daugiau pinigėlių. Štai pernai paukščių augintojai patyrė daug papildomų išlaidų, vištos dabar auginamos erdvesnėse patalpose, kiaušinių kokybė lyg ir nepasikeitė, tačiau jų kaina pakilo į neregėtas aukštumas. Šįmet įsigaliojo griežtesni reikalavimai kiaulių augintojams, paršavedės irgi sukiojasi erdvesniuose garduose, todėl kiaulienos kaina pradėjo kilti, o po pusmečio, kai ji pasieks numatytas ribas, daugeliui vartotojų ne iš gero gyvenimo šios mėsos teks atsisakyti arba pirkti jos gerokai mažiau.
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos narys, Lietuvos ūkininkų sąjungos ekspertas COPA/COGECA organizacijoje Aušrys Macijauskas sakė, kad šįmet žaliųjų organizacijų atakuojama EK ūkininkams ruošia naują puokštę dovanėlių, už kurias patys ir turėsime susimokėti.
Svarstydami apie naująjį ES paramos laikotarpį nuo 2014 m. iki 2020 m. vis dažniau girdime apie žalinimo reikalavimus. Taigi žalios spalvos mūsų gyvenime turėtų padaugėti, tačiau dėl šio malonumo mūsų piniginėse sumažės įvairių spalvų banknotų.
Grūdų augintojai turės atsisakyti dalies pasėlių
EK parengė naują Poveikio aplinkai direktyvą. Tarp daugelio pasiūlymų akis rėžia ir grūdų augintojams skausmingas reikalavimas tam tikrą dalį žemės ūkio paskirties žemės skirti aplinkosaugos reikmėms. „Siūloma 7 proc. turimų pasėlių palikti natūralioms pievoms ir įsipareigoti jų niekada ateityje nearti“, – skaitė iš direktyvos projekto A.Macijauskas ir šį reikalavimą pavadino skaudžiu apynasriu.
Kokios bus pasekmės, jei ūkininkai nesilaikys šio reikalavimo? „Numatyta su žalinimo elementais susieti tiesiogines išmokas. Jei ūkininkas nesilaikys naujų reikalavimų, tai praras ne mažiau kaip 30 proc. tiesioginių išmokų. Taip teigiama, tačiau, mano nuomone, iš tikrųjų tiesiogines išmokas ketinama sumažinti dar labiau. Gali būti, kad ateityje nevykdantys žalinimo reikalavimų ūkininkai tiesioginių išmokų visai negaus“, – prognozavo A.Macijauskas.
Viena bėda – ne bėda. Atsargai EK pasiliko dar vieną pasiūlymą – kiekviena ES narė dar turėtų numatyti ir savo nacionalinius aplinkosaugos reikalavimus. Kokie reikalavimai? Palikta nuspręsti kiekvienai ES narei.
Kuriais metais įsigaliotų naujoji tvarka?
Daugelio šalių ūkininkai nepritaria EK siūlymams, tačiau verta apsvarstyti ir blogiausią variantą. Jei direktyva būtų patvirtinta, tai svarbu, nuo kada ji įsigaliotų ir kurie metai būtų pasirinkti ataskaitos metais, t. y. kuriais metais būtų fiksuojama, kiek kurios valstybės ūkininkai užaugino grūdų, kiek primelžė pieno, užaugino gyvulių, nes po to duomenų jau būtų negalima keisti. Šiuo metu tiesioginės išmokos mokamos pagal deklaravimo duomenis, o vėliau reikėtų papildomai įrodyti teisę gauti tiesiogines išmokas.
„Tikėtina, kad iki 2013 m. pabaigos minėtos direktyvos ir kitų teisės aktų nepavyks parengti. Taigi 2014 m. tiesioginės išmokos dar būtų mokamos vadovaujantis senąja tvarka, o nuo 2015-ųjų ar nuo 2016-ųjų jau galiotų naujoji tvarka“, – svarstė A.Macijauskas. Lietuvai būtų naudinga, kad direktyva įsigaliotų kuo vėliau. Kodėl? Vakarų Europos šalys panaudoja visą žemės ūkio paskirties žemę, o Lietuvoje dar yra rezervų. „Lietuvoje nedirbamos žemės dar yra apie 260–270 tūkst. ha. Taigi ūkininkai dar turi šiek tiek rezervų didinti ūkius, nes įsigaliojus direktyvai už jas negautume tiesioginių išmokų“, – sakė A.Macijauskas.
Žinoma, niekas neuždraus dirbti naujuose plotuose, tačiau tokiu atveju ūkininkai nebegautų tiesioginių išmokų. Apskritai labai tikėtina, kad EK taip nesunkiai pasiduoda žaliųjų organizacijų spaudimui ne tiek dėl aplinkosaugos, kiek siekdama mažinti tiesiogines išmokas.
Keisti specializaciją nesiryžtų
Be kita ko, pagal naująją Poveikio aplinkai direktyvą ūkininkams būtų dar sunkiau pasistatyti fermas gyvuliams auginti. Jau dabar reikalavimai itin griežti ir todėl šalyje vis mažiau melžiama karvių, mažiau auginama kiaulių. Prieš dvejus metus dar auginome per 1 mln., o dabar auginame apie 800 tūkst. kiaulių. Jei sąlygos nepagerės, kasmet auginsime vis mažiau ir kasmet vis daugiau importuosime.
Dėl griežtinamų reikalavimų nukentėtų ir pieno perdirbėjai. Ne paslaptis, kad šiuo metu pieno perdirbėjai ES rinkoje konkuruoja tik siūlydami produktus itin žemomis kainomis. Sugriežtėjus aplinkosaugos reikalavimams pieno gamybos savikaina smarkiai išaugtų, taigi pasirinkimas būtų nedidelis – arba parduoti pieną brangiau, arba pasitraukti iš rinkos. Abu pasirinkimo variantai pieno supirkėjams būtų nenaudingi.
Jei 7 proc. javų pasėlių tektų palikti žalienoms, kai kurie grūdų augintojai gal bandytų užsiimti pienininkyste, tačiau esant dabartiniams reikalavimams to tikrai nedarys. Pieno gamintojų asociacijos tarybos narys uteniškis Arūnas Kudrevičius sakė, kad šiuo metu įkurti pienininkystės ūkį jau nesiryžtų: „Savo ūkį prieš keliolika metų įkūriau ant pliko lauko, tačiau tada buvo daug apleistų pastatų, pigesnės statybinės medžiagos, ne tokie griežti aplinkosaugos reikalavimai.“
Naujosios Akmenės rajone augalininkystės ūkį turintis Valius Ąžuolas apie tokias investicijas net nesvarsto: „Jei įsigaliotų nauji reikalavimai, iš turimų 270 ha turėčiau palikti 19 ha pievai. Tačiau apie mišrų ūkininkavimą negalvoju: žinau, į kokią bėdą pateko mano kolegos ūkininkai, užsiimantys pienininkyste. Jie skolinosi, įrengė mėšlides, fermas pagal naujausius reikalavimus, o dabar pieno supirkimo kainos vos siekia savikainą. Iš ko jie grąžins paskolas? Jie dabar svarsto, kaip ūkius parduoti.“
KOMENTARAI
Projektui nepritarsime
Saulius Jasius , Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius
Poveikio aplinkai direktyvos projektas, kurį pateikė EK, Lietuvai nepalankus, nes mes kaip tik daugiau dėmesio ketiname skirti gyvulininkystei. Itin blogai, kad griežtinami reikalavimai ne tik stambiesiems, bet ir smulkiesiems ūkiams. Mes šiam EK projektui nepritarsime. Bendraujame su kolegomis iš kitų Baltijos šalių ir žinome, kad ir jie projektui nepritars. Derybose su EK dalyvauja ne Žemės ūkio ministerijos, bet Aplinkos ministerijos atstovai, todėl artimiausiu metu dėl minėtos direktyvos pasitarti pakviesime Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų ir Aplinkos ministerijos atstovus.
Reikia mažinti kliūtis gyvulininkystei
Algis Baravykas , Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius
Naujasis žemės ūkio ministras pažadėjo daugiau dėmesio skirti gyvulininkystei. Būtų gerai, jei jo nuomonei pritartų ir naujasis aplinkos ministras. Valstybei nenaudinga, kad iš gyvulininkystės gaunama vis mažiau pajamų, ši žemės ūkio sritis tarsi traukiasi, didėja importas. Pavyzdžiui, nesugebame vidaus rinkos aprūpinti kiauliena – turėtume auginti du kartus daugiau kiaulių. Kitos šalys šią problemą sėkmingai išsprendė, galime tai padaryti ir mes. Kaip? Keisti įstatymus, daugiau ES paramos skirti auginantiems gyvulius. Deja, šiuo metu aplinkosaugos reikalavimai Lietuvoje neretai būna net griežtesni nei taikomi senosiose ES valstybėse. Pavyzdžiui, galime pasimokyti iš Danijos, kuri geba suderinti gamtosaugą su ūkininkavimu.
Riboti gamybą dar ne laikas
Romas Majauskas , Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas
Susidarė absurdiška padėtis: iš ES biudžeto, nacionalinių biudžetų ir ūkininkų kišenių investuota daug lėšų plečiant gamybą, o dabar norima priverstinai užšaldyti 7 proc. žemės. Tuo pat metu kalbama, kad dėl grūdų trūkumo maistui reikia mažinti biodyzelino gamybą. Taigi akivaizdu, kad riboti gamybą dar per anksti. Be to, pasvarstykime apie maisto produktų kainas. Vartotojai norėtų pirkti daugiau ir geresnių maisto produktų, bet neturi galimybių, o nauji reikalavimai tik dar labiau padidintų maisto produktų gamybos savikainą, taigi, ir kainas. Įsigaliojus naujiems reikalavimams, pabrangtų visi maisto produktai. Kam tai naudinga?
