Siūloma peržiūrėti tiesioginių išmokų priskyrimo asmens pajamoms tvarką, kuri žmones skatina ne žemę dirbti, bet sėdėti rankas sudėjus. Daugiavaikės šeimos, turinčios nedidelius ūkius, kol kas nesulauks malonės iš Vyriausybės – joms išmokamos ES tiesioginės išmokos ir toliau bus priskiriamos pajamoms, todėl socialinės pašalpos kai kada bus sumažintos. Seimo opozicija valdančiuosius kaltina žmonių skurdinimu.
Pats balsavo už „ydingą“ įstatymą
Vyriausybę pasiekė Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimas. Juo siūloma į socialiai remtinų žmonių pajamas neįtraukti jų gaunamas tiesiogines išmokas.
„Nevadinkime tų žmonių ūkininkais, – kalbėjo pataisų iniciatorius Seimo narys Jurgis Razma. – Jei socialiai remtinas arba neįgalus žmogus turi 1–2 hektarus, neteisinga, kad į jo pajamas įskaičiuojamos ir tiesioginės išmokos.“ Šiuo metu tiesioginių išmokų dydis už žemę siekia 450 Lt už ha.
Socialinę neteisybę įžvelgė Plateliuose gyvenanti moteris, kuri ir kreipėsi į J.Razmą, kai deklaravusi pasėlius už 2012 m. gavo mažesnę socialinę pašalpą. „Dabartinė situacija neskatina žmogaus dirbti žemę, nes tai darydamas jis gaus mažesnę socialinę paramą iš valstybės“, – aiškino J.Razma.
Be to, pasak parlamentaro, tiesioginėmis išmokomis padengiamos žemės dirbimo išlaidos. „Žmogus už tas išmokas perka būtiniausias priemones kam nors pasodinti ir apdirbti“, – sakė J.Razma.
Įstatymo 17 straipsnio pataisa pasiekė ne tik Vyriausybę, bet ir Seimo komitetus. Paklaustas, ar ne per daug valstybės biudžetui kasmet kainuotų tokios nuolaidos smulkiesiems ūkininkams, J.Razma teigė, kad iš biudžeto papildomai prireiktų tik 1–2 mln. Lt.
„Tikslių skaičiavimų nėra, bet tokių socialiai remtinų asmenų, kurie dirbtų žemę, nėra daug“, – įsitikinęs J.Razma. Įdomu tai, kad dabar galiojančiai įstatymo redakcijai, kuri buvo priimta 2011 m. gruodį, J.Razma pritarė balsuodamas Seime.
Siūlymas nepagrįstas
Vyriausybė praėjusią savaitę atidėjo J.Razmos pasiūlytos pataisos svarstymą, bet šį trečiadienį jau turėtų arba pritarti, arba atmesti pataisą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tarnautojai įsitikinę, kad tiesioginės išmokos turėtų ir toliau būti priskiriamos pajamoms. „Jei pataisa būtų įteisinta, išmokų žemės ūkio veiklai gavėjams būtų suteikta daugiau teisių kitų piniginės socialinės paramos gavėjų atžvilgiu“, – kalbėjo SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
Pavyzdžiui, ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat alimentai ar išmoka vaikui yra įskaičiuojami į asmens pajamas. Vien todėl J.Razmos siūlymą ministerijos tarnautojai laiko objektyviai nepagrįstu. Be to, šiuo metu šalyje yra apie 14,4 tūkst. ūkių, arba beveik 31 tūkst. asmenų, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir pagal esamą teisinį reguliavimą turi teisę gauti socialinę paramą. „Tiesioginių išmokų gavusiems minėtiems asmenims socialinės paramos dydis sumažėja arba jie netenka teisės į paramą tik 3 mėnesių laikotarpiu“, – situacijos nedramatizavo S.Kulpina.
SADM apskaičiavo, kad jeigu J.Razmos pataisos būtų priimtos, joms įgyvendinti, tai yra socialinėms pašalpoms papildomai išmokėti kasmet prireiktų apie 21,6 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. „Išmokų žemės ūkio veiklai neįskaitymas turėtų įtakos ir socialinės pašalpos dydžiui“, – patikslino SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja S.Kulpina.
Komiteto pirmininką žinia šokiravo
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas ūkininkas Saulius Stirna „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad šiuo metu galiojanti įstatymo tvarka yra socialiai neteisinga. „Šalia mano ūkio ūkininkaujanti šeima turi tik 1,5 hektaro, bet dėl netobulo įstatymo praranda dalį socialinių išmokų, – pasakojo S.Stirna. – Gaila žiūrėti, kai 6 vaikus turinti šeima dirba nuo ryto iki vakaro tik tam, kad prasimaitintų, bet netenka dalies paramos, kuri, mano nuomone, tai šeimai priklausytų.“ Jis sakė, kad dabartinė įstatymo redakcija neskatina socialiai remtinų žmonių dirbti žemės.
„Kam dirbti, jei gali gauti didesnes pašalpas ir iš jų gyventi. Įstatymą reikėtų keisti vien tam, kad paskatintume tokias šeimas, kokią pažįstu, dirbti ir pratinti prie darbo savo vaikus“, – teigė LŪS vicepirmininkas S. Stirna. Jis pritartų sumanymui, kad bent jau iki 3 ha turintys smulkieji ūkininkai galėtų gauti ir ES tiesiogines išmokas, ir nesumažintas socialines pašalpas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius labai nusistebėjo, kad ES tiesioginės išmokos įskaitomos į pajamas. „Jei taip yra iš tikrųjų, visa tai nesąmonė“, – piktinosi S.Bucevičius. Balsuodamas už dabartinę įstatymo redakciją parlamentaras tuomet susilaikė. „Iš tiesioginių išmokų reikėtų išskaičiuoti visas išlaidas, kurias patiria maži ūkiai“, – siūlė S.Bucevičius.
Gyventojus pripratinome prie pašalpų?
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis kritikuoja J.Razmos pasiūlytą įstatymo pataisą. „Turime atpratinti žmones nuo pinigų dalybų, nes priėmus pataisas būtų gaunamos ir tiesioginės išmokos, ir socialinė parama“, – teigė V.Juodsnukis. Pasak jo, Lietuvoje iš viso yra apie 100 tūkst. smulkių ir vidutinių ūkių. „Reikėtų ne pašalpas mokėti, o suteikti galimybę smulkiems ūkiams lengviau gauti iš bankų kreditus, kad jie galėtų konkuruoti su stambesniais ūkiais“, – sprendimo receptą siūlė V.Juodsnukis. Be kita ko, stambieji ūkiai, gavę tiesiogines išmokas, jų neįtraukia į pajamas, todėl jos nėra apmokestinamos pelno mokesčiu.
Žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos atstovė spaudai Ramunė Visockytė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ministerijos vadovybė nepritaria dabar galiojančiai tvarkai. „Tiesioginių išmokų įskaitymas į asmens pajamas labiausiai smogia mažiausias pajamas turintiems gyventojams, kuriuos remia valstybė: tai ir kelis hektarus turintys žmonės ir daugiavaikės šeimos“, – kalbėjo R.Visockytė.
Žemės ūkio ministerija ketina prašyti Finansų ministerijos pagalbos, kad būtų apsvarstyta galimybė, kaip panaikinti socialinį neteisingumą.
KOMENTARAI
Žemės ūkis taip pat verslas
Žilvinas Šilėnas , Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
Socialinė parama turėtų būti skiriama žmonėms, kurie gauna mažai pajamų ir neturi turto. Kalbame apie situaciją, kai žmogus gauna tiesioginių išmokų už žemę. Žemės ūkis – taip pat verslas, todėl logiška ir teisinga pajamas iš šios veiklos priskirti bendram žmogaus pajamų krepšeliui. Sutinku, kad reikėtų iš tiesioginių išmokų už žemę išskaičiuoti ūkininko patiriamas išlaidas tai žemei apdirbti. Bet tam reikėtų sukurti mechanizmą. Kita vertus, ar tas išskaičiavimas nekainuos brangiau, nei norėtume.
Reikia daugiau socialinio jautrumo
Boguslavas Gruževskis , Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius
Tiesiogines išmokas formaliai galima laikyti pajamomis, bet ne visada. Reikia numatyti išimtis. Juk yra numatyta, kad ilgalaikiam bedarbiui įsidarbinus kurį laiką jam vis dar mokama socialinė išmoka, nors ir mažesnė. Todėl tiesioginių išmokų priskyrimo pajamoms diferenciaciją reikėtų atlikti socialiai jautriai. Pavyzdžiui, jei tai daugiavaikė arba jauno ūkininko šeima, tiesioginių išmokų priskirta pajamų dalis turėtų būti mažesnė. Tarkime, į pajamas įtraukti tik 20 proc. tiesioginių išmokų. Tada nekiltų diskusijų. Juk svarbiausia, kad žmogus dirbtų, o ne gyventų iš pašalpų.
