Apie apie šią problemą kalbama nuolat, o viešojoje erdvėje netrūksta įvairių siūlymų, kaip su triukšmingomis transporto priemonėmis kovoti, tačiau kartais į keblią situaciją gali patekti ir įstatymų nepažeidžiantys vairuotojai.
Į tv3.lt portalą kreipęsis sportinio automobilio vairuotojas Saulius (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sako nesuprantantis, kaip šiuo metu Lietuvoje taikomos transporto priemonių triukšmą reglamentuojančios taisyklės.
Neseniai jį sustabdę pareigūnai išmatavo automobilio išmetimo sistemos skleidžiamą triukšmą ir konstatavo pažeidimą – esą užfiksuotas garso lygis viršijo Lietuvoje nustatytą ribą.
Keisčiausia tai, kad automobilis yra visiškai gamyklinis, Lietuvos keliais važinėja jau daugiau nei septynerius metus ir iki šiol dėl išmetimo sistemos jokių priekaištų nebuvo sulaukęs.
Būtent čia ir prasideda kur kas įdomesnė šios istorijos dalis, mat pakalbinus atsakingas institucijas išryškėja gana netikėtas paradoksas.
Ką numato šiuo metu galiojančios taisyklės?
Transporto priemonių keliamas triukšmas Lietuvoje vertinamas pagal dar 2008 m. susisiekimo ministro įsakymu patvirtintą Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašą.
Jame nustatytas principas gana aiškus – stovinčios transporto priemonės skleidžiamas triukšmas pirmiausia lyginamas su gamintojo nustatyta leistina riba.
Bendrosios Lietuvoje nustatytos ribos pradedamos taikyti tik tuomet, kai gamintojo duomenų nėra. Pavyzdžiui, po 2002 m. sausio 1 d. registruotam benzininiam M1 kategorijos automobiliui, kurio galia viršija 150 kW, tokiu atveju numatyta 89 dB(A) riba, matuojant triukšmą varikliui dirbant 3500 aps./min. Silpnesniam nei 150 kW benzininiam automobiliui nustatyta 87 dB(A) riba.
Būtent žodžiai „neturint gamintojo duomenų“ šioje istorijoje yra svarbiausi. Tai reiškia, kad lentelėje įrašyti 87, 89 ar kiti dydžiai nėra universali maksimali riba visiems automobiliams.
Jeigu gamintojas konkrečiai transporto priemonei yra nustatęs didesnį leistiną stacionaraus triukšmo lygį, vertinant automobilį pirmiausia turi būti vadovaujamasi būtent juo.
Pareigūnai gamintojo duomenų neturi
Lietuvos policija tv3.lt patvirtino, kad pareigūnai neturi prieigos prie transporto priemonių tipo patvirtinimo ar kitų duomenų bazių, kuriose būtų matomas konkretaus automobilio homologuotas stacionaraus triukšmo lygis ir matavimo metu taikomi variklio sūkiai.
Be to, vairuotojas pagal galiojančius teisės aktus neprivalo automobilyje turėti CoC (atitikties sertifikato), gamintojo pažymos ar kito dokumento, kuriame būtų nurodyta jo transporto priemonei taikoma triukšmo riba.
Lietuvos policija taip pat pripažino, kad galiojantis aprašas nenustato išsamios procedūros, kokius informacijos šaltinius ir kokia seka pareigūnas turėtų patikrinti prieš konstatuodamas, kad gamintojo duomenų nėra.
Jeigu gamintojo nustatytos ribos patikrinimo vietoje objektyviai nustatyti nepavyksta, pareigūnai gali vadovautis bendrosiomis lentelėje nustatytomis ribomis. Vis dėlto, jei vairuotojas su tuo nesutinka ir vėliau pateikia oficialius gamintojo ar tipo patvirtinimo duomenis, ši aplinkybė turi būti patikrinta administracinio nusižengimo tyrimo metu.
„Regitra“ duomenų nekaupia
Tokioje situacijoje daugelis vairuotojų išeities natūraliai ieškotų „Regitroje“ – valstybės valdomoje įmonėje, kurios registruose, atrodytų, turėtų nugulti visa įmanoma informacija apie mūsų eksploatuojamas transporto priemones. Tačiau pasiteiravus, ar „Regitros“ duomenų bazėje apskritai kaupiami U.1 ir U.2 parametrai (stovinčio automobilio triukšmo lygis bei matavimo metu taikomi variklio sūkiai), bendrovės atstovai atsakė labai trumpai.
„Tokių duomenų apie automobilio garso lygį registre visiškai nekaupiame“, – nurodė „Regitros“ atstovai.
Taip susidaro kurioziška teisinė aklavietė. Galiojantys teisės aktai numato, kad vertinant skleidžiamą garsą pirmiausia privalu vadovautis paties gamintojo nustatyta konkretaus modelio triukšmo riba, tačiau bėda ta, kad policijos pareigūnai neturi tiesioginės prieigos prie automobilių tipo patvirtinimo duomenų bazių, o nacionaliniame Transporto priemonių registre šių skaičių paprasčiausiai nėra.
Kita vertus, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai paaiškino, kad bent jau techninės apžiūros centrai šią problemą sprendžia naudodamiesi gamintojų arba specializuotomis trečiųjų šalių duomenų bazėmis.
Būtent ten nurodomi detalūs techniniai parametrai, įskaitant ir gamyklines garso ribas. LTSA taip pat pabrėžė esminį principą: gamintojo nurodytas decibelų skaičius turi besąlyginę viršenybę prieš bendrąsias Lietuvoje patvirtintas normas. Vadinasi, standartinė triukšmo ribų lentelė keliuose gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai originalių gamyklinių duomenų gauti objektyviai neįmanoma.
Vis dėlto pati įdomiausia šios istorijos detalė slypi teisinėse spragose. LTSA atvirai pripažįsta, kad dabartiniuose teisės aktuose nėra jokio aiškaus išaiškinimo, kam tenka pareiga šiuos duomenis gauti tiesioginio patikrinimo kelyje metu.
Kitaip tariant, įstatymai nenumato, ar sustabdžius įtariamai per garsų automobilį tikslių gamyklinių parametrų privalo ieškoti pats policijos pareigūnas, ar įrodinėjimo našta netikėtai perleidžiama pačiam vairuotojui.
Ministerija tvarkos keisti kol kas neskuba
Lietuvos transporto saugos administracijos pateikti paaiškinimai atskleidė ir dar vieną šios problemos pusę. Pasirodo, Lietuvoje kelyje atliekamo triukšmo matavimo metodika ne visada sutampa su tomis sąlygomis, kurios taikomos automobiliams gaunant Europos Sąjungos tipo patvirtinimą.
Fizinė matavimo įrangos padėtis iš esmės nesiskiria, nes mikrofonas abiem atvejais statomas pusės metro atstumu nuo išmetimo vamzdžio angos ir nukreipiamas 45 laipsnių kampu, tačiau esminis skirtumas slypi pačiuose variklio sūkiuose.
Pagal mūsų šalyje dar nuo 2008 metų galiojantį aprašą, matavimo metu bet kokio automobilio variklis privalo veikti pasiekęs 75 procentus tų sūkių, ties kuriais generuojama didžiausia nominali galia. Tačiau europiniame reglamente numatyta gerokai lankstesnė ir labiau diferencijuota tvarka.
Europoje 75 procentų riba taikoma tik tiems varikliams, kurie didžiausią galią pasiekia neperkopę 5000 aps/min. ribos. Jei variklio galios pikas fiksuojamas tarp 5000 ir 7500 aps/min., matavimas atliekamas tiksliai ties 3750 aps/min. atžyma. Tuo tarpu dar aukštesnius sūkius pasiekiantiems motorams taikoma 50 procentų maksimalios galios sūkių riba.
Praktikoje tai rodo, kad aukštasūkius variklius turintys automobiliai Lietuvos keliuose gali būti tikrinami gerokai agresyvesniu režimu nei tas, kuriuo jie buvo testuojami gamykloje, atliekant šiuolaikinės transporto priemonės ES tipo patvirtinimo bandymą.
LTSA atstovų paklausus, ar daugiau nei prieš 15 metų patvirtinta nacionalinė tvarka yra visiškai suderinta su šiuolaikiniais ES reikalavimais ir moderniais automobiliais, konkretaus atsakymo „taip“ arba „ne“ institucija nepateikė.
Administracija apsiribojo formaliu komentaru, nurodydama, kad pagal ES reglamentą keliais skirtingais režimais veikiančios išmetimo sistemos privalo atitikti keliamus reikalavimus visais numatytais režimais, o tipo patvirtinimo metu visada papildomai fiksuojamas ir didžiausią triukšmą keliantis nustatymas.
Ministerija tvarkos keisti kol kas neskuba
Susisiekimo ministerija naujienų portalui tv3.lt patvirtino tą patį esminį principą: pirmiausia privalu vadovautis konkrečiai transporto priemonei gamintojo nustatytu leistinu triukšmo lygiu, o bendrosios normos taikomos tik nesant šių duomenų.
Ministerijos atsiųstame komentare taip pat pripažįstama, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja vairuotojo automobilyje vežiotis atitikties sertifikato (CoC) ar kito dokumento, kuriame būtų užfiksuoti gamykliniai parametrai.
Visgi ministerija nepaaiškino, kaip praktikoje reikėtų išspręsti aklavietę, kai patikrinimo vietoje tikslių gamintojo duomenų neturi nei vairuotojas, nei jį sustabdęs pareigūnas.
Pasiteiravus, ar dar 2008 metais patvirtinta ir iki šiol galiojanti tvarka buvo peržiūrėta atsižvelgiant į šiuolaikinių automobilių techninę evoliuciją bei gamyklines aktyvias išmetimo sistemas, ministerija konkretaus atsakymo nepateikė.
Institucija tik lakoniškai nurodė, jog nuolat stebi teisinio reguliavimo taikymo praktiką ir seka Europos Sąjungos lygmeniu vykstančias diskusijas dėl transporto priemonių techninės būklės kontrolės reikalavimų.
Kitaip tariant, Lietuvos keliuose ir toliau vadovaujamasi beveik prieš du dešimtmečius nustatyta tvarka, o aiškios procedūros, kaip operatyviai sužinoti konkrečiam automobiliui taikomą gamintojo ribą, teisės aktuose tiesiog nėra.
Pažeidimų skaičius auga
Tai, kad transporto priemonių skleidžiamo triukšmo kontrolė tapo nuolatine praktika, o ne pavienėmis akcijomis, patvirtina ir oficiali policijos statistika.
Naudojant specialius matuoklius, 2023 metais šalyje buvo nustatyti 169 pažeidimai, 2024 metais šis skaičius išaugo iki 281, o pernai pasiekė 322 atvejus. Šių metų tendencija rodo dar didesnį pagreitį – vien per pirmuosius aštuonis mėnesius pareigūnai užfiksavo jau 266 pažeidimus.
Kartu policija patvirtino iškalbingą detalę. Tam, kad būtų panaikintas privalomosios techninės apžiūros galiojimas, atskiras papildomas patikrinimas techninės apžiūros centre nėra privalomas.
Sprendimas atimti teisę eksploatuoti transporto priemonę gali būti priimtas čia pat, pakelėje, be jokios papildomos ekspertizės.
Ir būtent čia atsiveria didžiausias sistemos absurdas – nors, pasak LTSA, būtent techninės apžiūros įmonės disponuoja duomenų bazėmis su konkrečių modelių gamykliniais parametrais, galutinį nuosprendį gatvėje priima pareigūnai, neturintys prieigos prie šių duomenų.
Paklausus, ar policijai yra tekę susidurti su atvejais, kai vėliau paaiškėjo, jog vairuotojui buvo pritaikytos klaidingos ribos arba paties gamintojo numatytas triukšmo lygis buvo didesnis nei lentelėje, atsakymas atskleidė institucinę aklavietę: tokių incidentų policija sistemingai neregistruoja ir apskritai nefiksuoja.
Dėl šios priežasties šiandien neįmanoma nustatyti tikrojo problemos masto. Niekas negali pasakyti, kiek Lietuvos vairuotojų jau atsidūrė Sauliaus kailyje – kai kelyje automobilis įvertinamas pagal bendrąsias, visiems pritaikytas normas, o tikrieji gamykliniai duomenys į dienos šviesą iškyla tik vėliau, jau panaikinus techninę apžiūrą ir paskyrus baudą.
Tad patekus į tokią situaciją, vairuotojai turi tik vieną išeitį – nesutikti su pareigūnų pritaikyta triukšmo riba ir savarankiškai pateikia oficialius gamintojo arba transporto priemonės tipo patvirtinimo duomenis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
