Per 9 šių metų mėnesius Lietuvos draudimo įmonės sudarė apie 15-20 proc. daugiau trumpalaikių TPVCA draudimo sutarčių nei pernai tuo pačiu metu.
Pasak draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Verslo vystymo departamento direktoriaus Mariaus Jundulo, pastaraisiais mėnesiais vis daugiau vairuotojų taupo ir renkasi trumpalaikes draudimo sutartis – savo civilinę atsakomybę draudžia trims mėnesiams arba dar trumpesniam laikotarpiui.
„Kuo trumpesnė draudimo sutartis, tuo dažniau ją reikia atnaujinti ir tuo didesnė tikimybė, kad dalis vairuotojų kurį laiką gali važinėti be jokio draudimo dėl to, kad nepastebi pasibaigusio sutarties termino arba tiesiog pamiršta apsidrausti iš naujo. Mūsų praktikoje pasitaiko, kad vairuotojai atskuba prasitęsti jau pasibaigusios galioti draudimo sutarties – tai reiškia, kad dėl to jie ne tik gali būti baudžiami policijos, bet ir rizikuoja savo finansine gerove, nes galiojantį privalomosios vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo polisą turi turėti kiekvienas šalyje registruotas automobilis, net jei jis eksploatuojamas labai retai“, – sako M. Jundulas.
Anksčiau draustis vienam mėnesiui buvo labai populiaru registruojant naujai perkamus automobilius. Šiais metais Lietuvoje įregistruotų automobilių skaičius sumažėjo 14 proc., o naujų automobilių pirkimai krito 68 proc. Pagal tai, kad rinkoje trumpalaikių sutarčių yra daugiau nei naujai įregistruotų automobilių, galima spręsti, jog šį draudimosi būdą renkasi ir nuolat tą patį automobilį vairuojantys žmonės.
Draudikų teigimu, draustis trumpam laikotarpiui yra ne tik mažiau patogu, nes sutartis reikia dažniau atnaujinti, bet ir brangiau. Mėnesio draudimo poliso kaina nuolat jį atnaujinant yra iki 50 proc. didesnė nei draudžiantis vieneriems metams iš karto.
Pasak M. Jundulo, šiais metais Lietuvoje daugėja žmonių, kurie dėl išaugusių kaštų atsisako važinėti nuosavu automobiliu ir renkasi kitą keliavimo būdą. Tačiau naujai sudaromų TPVCA draudimo sutarčių procentas mažėja sparčiau nei atsisakančių vairuoti automobilius skaičius.
„PZU Lietuva“ užsakymu vasarį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad apie 6 proc. vairuotojų svarstė galimybę atsisakyti TPVCA draudimo ir su juo susijusias problemas spęsti važinėjant automobiliu rečiau. Pasak M. Jundulo, tikėtina, kad šiuo metu važinėjančių neapsidraudusių vairuotojų gali būti dar daugiau. „6 procentai nuo 2,1 mln. Lietuvoje registruotų automobilių, net ir atmetus susidėvėjusius ir neeksploatuojamus automobilius, yra labai didelis skaičius. Prognozuojame, kad šiuo metu gali būti apie 100 tūkst. vairuotojų, kurie vairuoja nedraustus automobilius. Važinėjantys be civilinės atsakomybės draudimo labai rizikuoja, nes eismo įvykių atveju patirtą žalą jiems tektų kompensuoti savomis lėšomis“, – teigia M. Jundulas.
2008 m. vidutinė TPVCA draudimo žala buvo 3273 Lt. Šiais metais ji yra 4 proc. didesnė siekia 3405 Lt. Tais atvejais, kai įvykiuose nukenčia žmonės ir padaroma žala jų sveikatai, ypač keliaujant užsienyje, sumos gali siekti nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų litų. Tokios sumos taptų rimta finansine našta neapsidraudusiems vairuotojams. Prognozuojame, kad per artimiausią pusmetį vidutinės draudimo žalos turtui neturėtų didėti, tačiau tikėtina, kad žmonės labiau vertins savo sveikatą bei avarijų metu padarytą moralinę žalą, todėl šios sumos turėtų augti.
Nuo šių metų gruodžio 1 d. rinkoje įsigalioja naujos draudimo sumos, todėl rizikuojantys važinėti be draudimo arba pamirštantys laiku atnaujinti galiojančias sutartis rizikuoja tris kartus didesnėmis sumomis, kurias tektų išmokėti žalos atveju iš savų lėšų. Draudimo išmokos dėl žalos asmeniui ir jo sveikatai pagal naująją tvarką padidėja nuo 1,72 mln. Lt iki 8,62 mln. Lt. Išmokos už automobilio padarytą žalą turtui išauga nuo 345 tūkst. Lt iki 1,72 mln. Lt, o išmokos už moralinę žalą didėja nuo 3,45 tūkst. lt iki 8,62 tūkst. Lt.
„Mūsų bendrovė jau yra registravusi atvejų, kai eismo įvykio metu padaromos didesnės žalos turtui nei šiuo metu siekia galimos išmokėti draudimo sumos. Šiais metais fiksavome draudiminį įvykį, kurio kaltininkas sukėlė eismo įvykį, kurio žala vertinama 600 tūkst. litų – geležinkelio pervažoje atsitrenkė į traukinį ir jį apgadino. Iki šiol galiojanti draudimo suma turtui kompensuoja 345 tūkst. litų, o likusią dalį savo lėšomis turės padengti įvykio kaltininkas. Dar didesnės žalos skaičiuojamos, kai panašūs eismo įvykiai nutinka užsienyje – žala turtui ir žmonių sveikatai gali siekti kelis milijonus litų. Šie pavyzdžiai rodo, kad automobilių eksploatavimas be civilinės atsakomybės draudimo turėtų labai rimtas finansines pasekmes įvykio kaltininkams“, – teigia M. Jundulas.
