„Noriu aiškiai pabrėžti, kad tai yra pasaulio arbitražinėje praktikoje precedento neturintis atvejis, kai ieškovė, kuri į arbitražą paduoda valstybę, atsiimtų ieškinį ir už tai dar sumokėtų papildomą sumą. Būtent tas sumokėjimo faktas, mano nuomone, yra pakankamai aiškus moralinis pripažinimas, kad ne viskas buvo gerai“, – ketvirtadienio posėdyje su Seimo konservatorių frakcija sakė Ž. Vaičiūnas.
„Kai sudaroma taikos sutartis, po mūšio kalavijais nebemojuojama, todėl nelendame į konkrečius argumentus ir nei viena, nei kita pusė viena kitos nekaltina“, – teigė Vyriausybės narys.
Buvęs energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys tuo metu aiškino, jog „Veolia“ tiesiogiai nepripažino savo kaltės, o taikos sutartimi Lietuvai išmokama 35 mln. eurų kompensacija – nėra reikšminga.
„Tikimės užmegzti naują bendradarbiavimo santykį su Lietuvos Vyriausybe. Per visą šį ginčą, „Veolia“ gynė savo verslą ir reputaciją nuo nepagrįstų kaltinimų. Didžiuojamės puikiu darbu atliktu Vilniaus ir kitų savivaldybių naudai, efektyviai ir saugiai tiekiant šilumą“, – „Veolia“ žodžius Energetikos ministerijos platintame pranešime citavo D. Kreivys.
„Nejaučiu, kad jie kažkaip pripažintų savo kaltę, todėl kyla toks neteisingumo jausmas. Čia esmė buvo ne piniguose, kadangi energetikos sektoriuje sukasi šimtai milijardų, tad kelios dešimtys milijonų eurų į vieną ar kitą pusę – nėra esmė. Esmė buvo, jog tokių dalykų Lietuvoje negali būti – mes juos turime išrišti ir išrauti su šaknimis“, – teigė buvęs Energetikos ministerijos vadovas.
Ž. Vaičiūnas pabrėžė, jog suma, kurią Lietuvą galėjo prisiteisti, buvo teorinė
Tiesa, dabartinis ministras Ž. Vaičiūnas pripažino, jog kompensacijos sumokėjimo faktą, kaip neteisybės pripažinimą, interpretuoja pati Energetikos ministerija. Ministras pridūrė, jog šioje situacijoje, jam svarbus buvo kiekvienas euras.
„Jei mes turime galimybę patirti kažkokią finansinę naudą, o vartotojams, viena ar kita forma, atiduoti prarastus pinigus – tą reikia išnaudoti“, – aiškino Ž. Vaičiūnas, pabrėždamas, jog ieškinio prieš „Veolia“ vertė, kuri siekė 240 mln. eurų, buvo teorinė.
„Tuos pinigus būtų reikėję apginti teisme, o kiek laiko jis būtų trukęs – neaišku“, – pridėjo taikos sutartį inicijavęs energetikos ministras.
Ž. Vaičiūnas aiškino, jog pagrindinis motyvas sudaryti taiką buvo Lietuvos nacionaliniai interesai ir jų apsauga, o arbitražo būsimas sprendimas, kuris, jo teigimu, turėjo įvykti liepos mėnesio antroje pusėje, buvo kertinis faktorius, kodėl sprendimą reikėjo priimti „čia ir dabar“.
Anot jo, kompensacija bus naudojama nukentėjusiems Vilniaus gyventojams atlyginti, remti šildymo infrastruktūros projektus, o likusią dalį skirti kaip paramą Ukrainai.
Kaip skelbta liepos mėnesį, „Veolia“ sutiko atsisakyti ieškinių tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone, tuo metu Lietuva sutiko atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo prieš „Veolia“ dukterines įmones – „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir kitas.
Taikos susitarimu Prancūzijos bendrovė įsipareigojo Lietuvai sumokėti 35 mln. eurų.
Ž. Vaičiūnas patvirtino, taikos sutartis pasirašyta jo vadovaujamos Energetikos ministerijos iniciatyva.
Tarptautinį arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti 79 mln. eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.
Energetikos ministerija ieškinį „Veolia“ įmonių grupei, bendrovei „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems A. Janukoniui, L. Samuoliui ir A. Zuokui Vilniaus apygardos teisme iškėlė 2020 m. liepą.
Šia byla siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų – būtent šio ieškinio taikos sutartis Vašingtono arbitraže neapima, jis toliau bus nagrinėjamas teisme Lietuvoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
