Sprendžiant iš NT skelbimų, tokie butai parduodami miesto centre, prestižinėse vietose, ten kur itin mažai laisvų būstų. Specialistai sako, kad tokios kainos dar nėra riba, tačiau tokį būstą gali sau leisti tik labai nedidelė dalis žmonių.
Ką rodo skelbimai: brangiausi butai – centre
Naujienų portalas tv3.lt būsto pardavimo portale Aruodas.lt patikrino brangiausių parduodamų butų skelbimus.
Šiuo metu brangiausias parduodamas butas Vilniuje yra Senamiestyje, Mindaugo gatvėje. Tai keturių kambarių, 200 kvadratinių metrų butas, pastatytas 2021 metais. Už jį prašoma 2,34 mln. eurų, o vienas kvadratinis metras čia kainuoja 11,7 tūkst. eurų.
Nedaug atsilieka ir kitas butas Senamiestyje – Etmonų gatvėje. Trijų kambarių, 203,6 kvadratinių metrų butas kainuoja 2,25 mln. eurų. Kvadratinio metro kaina čia panaši – 11,051 tūkst. eurų.
Trečias pagal kainą butas jau yra ne Senamiestyje, o Šnipiškėse, Konstitucijos prospekte. Tai net 312,43 kvadratinių metrų, keturių kambarių butas 27 aukštų pastate. Jo kaina siekia 2 mln. eurų, o kvadratinio metro kaina čia mažesnė – 6401 eurą.
Žvėryne ne tik butai, bet ir objektai už 7 mln. eurų
Nors pagal brangiausių butų kainas Žvėrynas nepatenka į pirmąsias vietas, šis rajonas išsiskiria kitu aspektu. Čia parduodami vieni brangiausių nekilnojamojo turto objektų visame mieste.
Pavyzdžiui, Vytauto gatvėje, Žvėryne, šiuo metu parduodamas net 7 mln. eurų kainuojantis objektas. Tai 1319 kvadratinių metrų buvęs dvaro pastatas. Nors bendra kaina daugeliui gali pasirodyti gana aukšta, vienas kvadratinis metras čia kainuoja 5307 eurus.
Tuo metu „klasikinis“ prabangus butas Žvėryne, Sėlių gatvėje, kainuoja 1,35 mln. eurų. Tai 177 kvadratinių metrų, keturių kambarių butas naujesnės statybos name, kur kvadratinio metro kaina yra 7627 eurai.
Kodėl būtent šie rajonai?
Pasak „Citus“ NT analitikės Ugnės Barysaitės-Žiogelės, brangiausi butai Vilniuje jau daugelį metų telkiasi istorinėse ir prestižinėse miesto vietose.
„Pirmoje vietoje, be abejonės, išlieka Senamiestis. Tai prestižiškiausia miesto dalis, kur aukštas kainas pirmiausia lemia pati lokacija. Tuo pačiu, senamiestyje neišvysime daugiabučių kvartalų. Čia plėtojami nedideli projektai su išskirtine architektūra, kas sukuria prabangą“, – vardija ji.
Antroje vietoje, anot analitikės, yra Žvėrynas, kuris taip pat turi savo išskirtinumų.
„Žvėrynas yra vienas seniausių Vilniaus rajonų, turintis savo unikalią architektūrą. Čia vyrauja mažaaukštė, dažnai medinė statyba, o plėtros galimybės yra ribotos – sklypai nedideli, todėl dideli daugiabučių projektai čia praktiškai neatsiranda.
Nauji projektai čia paprastai būna butikinio stiliaus, su netipine architektūra. Taigi vieta, unikalumas ir ribota pasiūla formuoja šio rajono prestižą“, – pasakoja U. Barysaitė-Žiogelė.
Pasak jos, trečioje vietoje pagal brangumą yra Naujamiestis, kuris, specialistės teigimu, pastaraisiais metais labai pasikeitė ir tarsi išgyvena savotišką renesansą.
„Tai vienas sparčiausiai plėtojamų Vilniaus rajonų. Senos gamyklos prikeliamos antram gyvenimui, industrinės teritorijos tampa gyvenamosiomis, statomi verslo centrai.
Naujamiestis atitinka 15 minučių miesto koncepciją – čia patogiai pasiekiamos darbo vietos, paslaugos, kultūros ir pramogų objektai. Rajonas tapo patrauklus startuoliams ir aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams, todėl vietos paklausa nuosekliai auga“, – pasakoja ji.
NT analitikė taip pat atkreipia dėmesį į Neries krantinę, ypač vietas tarp Žirmūnų ir Baltojo tiltų – esą ten butai brangesni ir antrinėje rinkoje, nes žmonės nori gyventi prie upės ir žalumos.
Tai, ką paminėjo specialistė, matyti ir skelbimuose. Pavyzdžiui, Žirmūnuose, Olimpiečių gatvėje, visai šalia Neries, parduodamas butas, kurio kaina siekia 664 tūkst. eurų. Tai keturių kambarių, 128,44 kvadratinių metrų butas, o vienas kvadratinis metras čia kainuoja 5170 eurų.
Kas labiausiai kelia būsto kainą?
Anot „Citus“ NT analitikės, svarbiausias dalykas, lemiantis buto kainą, yra vieta.
„Pagrindinių taškų pasiekiamumas turi didžiausią svertą sprendimų priėmime ieškant būsto. Skirtingos gyvenimo stadijos lemia ir skirtingus prioritetus.
Jauni žmonės dažniau renkasi būstą arčiau pramogų ir miesto centro, šeimos – netoli darbo vietų ir ugdymo įstaigų, vyresni gyventojai – ramesnes, žalesnes vietas. Taigi, svarbiausias argumentas yra vietos patrauklumas arba paklausa“, – sako U. Barysaitė-Žiogelė.
Paprasčiau tariant, žmonės nori gyventi ten, kur jiems patogu. O ten, kur nori gyventi daug žmonių, kainos kyla.
Paprasčiau tariant, kur patogu gyventi daugeliui, ten kainos kyla. Svarbu ir tai, kiek tokių būstų apskritai yra. Jei statoma mažai, o norinčių daug – kainos auga greičiau.
Joms nemažai įtakos turi ir vaizdas pro langą.
„Butas šiaurinėje pusėje su vaizdu į judrią gatvę gali kainuoti keliais šimtais eurų už kvadratą mažiau nei analogiškas butas pietinėje pusėje su vaizdu į parką“, – priduria NT analitikė.
Jos teigimu, renkantis būstą jo kainai svarbus ir aukštas bei privatumas.
„Butas pirmame aukšte, šalia įėjimo į laiptinę bus gerokai pigesnis nei toks pats butas antrame aukšte “, – atskleidžia ji.
Tuo metu patys brangiausi būstai dažniausiai įrengiami viršutiniuose aukštuose.
„Viršutiniuose aukštuose projektuojami „penthouse“ tipo būstai su panoraminiais langais, didelėmis terasomis ir aukštomis lubomis ne tik patys kainuoja brangiau, bet ir kelia viso projekto vertę“, – tikina specialistė.
Tačiau ne visiems pirkėjams architektūra yra svarbiausia. Ekonominės klasės būstuose žmonės pirmiausia žiūrima į kainą ir tai, ar bute patogu gyventi, o ne į išskirtinius sprendimus ar dizainą.
Kas perka tokius būstus?
Pasak U. Barysaitės-Žiogelės, tokius brangius butus dažniausiai perka vietiniai žmonės, kurie ieško būsto gyventi sau, o ne nuomoti ar investuoti.
„Paprastai tai vyresni nei 35 metų asmenys, verslininkai ar vadovai, kurie sprendimą grindžia ne kaina, o projekto koncepcija, išskirtinumu, architektūriniais sprendiniais ir kokybe“, – komentuoja ji.
Dažniausiai tai ne pirmas jų būstas, todėl sprendimą jie priima lėtai ir apgalvotai. Prabangaus būsto pirkėjų nėra daug – tokie būstai sudaro apie 10–12 proc. visos pasiūlos, todėl šis segmentas laikomas gana stabiliu.
Prabangūs būstai dažnai neparduodami iš karto – jie turi sulaukti savo pirkėjo.
„Tai yra natūralu, nes toks pirkinys reiškia ne tik dideles investicijas, bet ir klientai paprastai perka ne pirmą būstą, todėl aiškiai žino savo poreikius, kruopščiai vertina, kiek jų norai gali būti išpildyti“, – tvirtina NT analitikė.
Jeigu toks būstas perkamas su paskola, procesas užtrunka dar ilgiau – bankai tokias sumas vertina itin atsargiai.
Ar kainos dar gali augti?
U. Barysaitės-Žiogelės teigimu, brangiausių būstų kainos dar gali augti, jei augs žmonių pajamos.
„Kalbant apie prestižinį būsto segmentą, tai erdvės kainų augimui yra, tol kol auga pirkėjų perkamoji galia. Taip pat prestižinio būsto segmentas bent jau kol kas yra subalansuotas, kas reiškia, kad pasiūla atitinka paklausą. Jei pasiūla staiga gerokai išaugtų, arba dėl kažkokių priežasčių susitrauktų paklausa, kainų augimas galėtų sulėtėti arba sustoti“, – aiškina analitikė.
Tačiau kuo brangesnis būstas, tuo mažiau žmonių gali jį įpirkti, todėl kainos čia negali kilti be galo.
„3 kambarių butas Vilniaus senamiestyje, kainuojantis apie 400 tūkst. eurų, įsigyjamas su paskola reikalautų maždaug 5500 eurų mėnesinių šeimos pajamų „į rankas“.
Tuo metu apie 1 mln. eurų vertės turtas jau yra prieinamas labai siauram pirkėjų ratui – dažniausiai vadovams ar verslininkams, kurių šeimos mėnesinės grynosios pajamos siekia apie 14 tūkst. eurų“, – vardija ekspertė.
Vis dėlto, kol prestižiniuose Vilniaus rajonuose būstų pasiūla išlieka ribota, o vietos esą ypatingos ir sunkiai pakartojamos, labai didelės kainos iš rinkos greitai nedings.
Analitikė atkreipia dėmesį ir į dar vieną skirtumą tarp brangių ir pigesnių būstų.
„Prestižiniam būstui kainų augimo paskatų paprastai yra mažiau nei ekonominiam segmentui, nes jo kainas labiau riboja siauresnis pirkėjų ratas. Toks turtas dažniausiai brangsta augant pajamoms ar didėjant paklausai.
Tuo metu ekonominio segmento kainas veikia ne tik paklausa, bet ir struktūriniai veiksniai – griežtėjantys statybų reikalavimai bei augantys statybų kaštai, kurie „stumia į viršų“ ekonominės klasės būsto kainų lygį“, – apibendrina U. Barysaitė-Žiogelė.
Dėl to artimiausiu metu kainų skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių būstų greičiausiai išliks panašus arba net šiek tiek sumažės, nebent įvyktų dideli ekonominiai pokyčiai.
