Visuomenę pašiurpino ūkininko Algio Alfredo Kaušakio ūkyje išgaišusių žemaitukų veislės arklių istorija. Valstybės institucijos iš beširdžio ūkininko atėmė per šimtą leisgyvių arklių ir perdavė juos UAB Lietuvos žirgynui. Žirgų augintojai teigia, kad šis neeilinis atvejis apnuogino šalies veislininkystės problemas.
Marino badu
Apie Miškinių kaimo (Vilniaus r.) gyventojo A.A.Kaušakio beširdiškumą laikomai stambiųjų žemaitukų veislės arklių kaimenei kalbėta jau prieš kelerius metus. Dar pernai sausį didelė banda žemaitukų (tuomet jis laikė apie 140 arklių) kentė alkį. Ištrūkę iš aptvaro, jie per šaltį klajojo po Sirvydiškių kaimo apylinkes ieškodami pašaro. Ūkininkas arklių neprižiūrėjo ne tik žiemą, bet ir vasarą.
Ir tik šiemet, kai arkliai pradėjo gaišti, valstybė pagaliau susirūpino jais. Pas ūkininką atvykę veterinarijos specialistai pamatė kraupų vaizdą. Vieni žirgai gulėjo negyvi šalia jų laikymo patalpos, kiti – pačioje patalpoje. Į gyvūnų gerovės reikalavimus nusispjovusio A.A.Kaušakio ūkyje šiemet iš viso 21 nugaišo arklys.
Iki šiol Lietuvoje buvo apie 400 žemaitukų veislės žirgų (senojo tipo, taip pat stambiųjų žemaitukų). Siekiant išsaugoti genofondą, už kiekvieną žemaituką augintojams iš ES paramos programos nykstančioms veislėms išsaugoti skiriama apie 700 Lt išmoka per metus. Būtent stambiuosius žemaitukus ir laikė A.A.Kaušakys iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas leido juos paimti.
Į Dusetose (Zarasų r.) įsikūrusį Lietuvos žirgyną (Sartų žirgyno filialą) sėkmingai pergabenti net 108 arkliai. „Devynių sunkios sveikatos būklės arklių nesiryžome pergabenti, todėl pagal sudarytą sutartį jie buvo perduoti gyvūnų globėjams“, – pasakojo Lietuvos žirgyno direktorius Edgaras Jeninas. Apie 30 žirgų, atgabentų į naują vietą, pasak E.Jenino, būklė tebėra sunki, nekaip atrodo 10 žirgų.
Padėtis ūkyje stebėta
UAB Lietuvos žirgyno direktorius E.Jeninas baisėjosi A.A.Kaušakio požiūriu į laikytus arklius. „Dėl vandens stygiaus daug žirgų neteko skysčių, į žarnynus įsimetusios kirmėlės, todėl bus atliekama dehelmintizacija, reikės atlikti ir kraujo tyrimus, arklius „sučipuoti“, – artimiausius darbus vardijo jis. Lietuvos žirgyno vadovas pasiguodė, kad nors žirgynui teko priimti net 108 gyvūnus, jiems laikyti ir šerti niekas lėšų iki šiol neskyrė. Kasdien žirgams išlaikyti reikia apie 1 500 Lt. „Institucijos dirba šia linkme ir, jei gausime, pavedimas ateis ne anksčiau kaip po 10 dienų, o kol kas juos šeriame iš sukaupto pašarų rezervo“, – aiškino E.Jeninas.
Paklaustas, kodėl Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija (LSAVAA), kuriai vadovauja taip pat E.Jeninas, iki šiol nekreipė dėmesio į apverktiną situaciją A.A.Kaušakio ūkyje, jis tikino, esą ūkininkas dar nebuvo peržengęs ribos. „Ūkininkas jau 2007 m. buvo pašalintas iš asociacijos, nes nemokėjo nario mokesčio, o kai pas jį lankėmės, žirgai nebuvo kritinės būklės. Net kovo pradžioje situacija dar nebuvo kritinė“, – aiškino E.Jeninas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas Skirmantas Miškinis taip pat tikino, kad padėtis A.A.Kaušakio ūkyje buvo kontroliuojama. Žiniasklaida esą tik gerokai sutirštindavo spalvas. „Net pernai nesame gavę nė vieno skundo, o teismas vis neleido atimti badu marinamų žirgų“, – sakė S.Miškinis.
Skaudus smūgis genofondui
Garbingo amžiaus A.A.Kaušakys į „Valstiečių laikraščio“ skambučius neatsakė. E.Jeninas vadovauja ir LSAVAA, kuri turi rūpintis saugotina žemaitukų veislės arklių populiacija, todėl žinojo, kad neatsakingas ūkininkas kasmet už 110 žirgų gaudavo apie 80 tūkst. litų dotaciją, arba po 191 eurą (660 Lt) už kiekvieną žirgą. Tad ūkininkas lėšų žirgams prižiūrėti privalėjo turėti. Buvo ir sąlygos jiems laikyti. „Ūkininkas turėjo savo ganyklas, šienavimo techniką, todėl vasarą tokia kritinė situacija negalėjo susidaryti“, – svarstė Lietuvos žirgyno ir LSAVAA vadovas E.Jeninas. Pasak jo, A.A.Kaušakys visiškai nesirūpino ir dokumentacijos tvarkymu, nors tai būtina, jei ūkininkas laiko į genofondą įtrauktus gyvūnus.
„Kadangi jis (A.A.Kaušakys) asociacijai nemokėdavo nario mokesčio, mes jį tik šiek tiek prižiūrėdavome, nes, kad ir kaip ten būtų, jo banda sudarė trečdalį viso Lietuvoje laikomo žemaitukų genofondo“, – kalbėjo E.Jeninas. Įvykius, susijusius su arklių kankintoju, E.Jeninas pavadino skaudžiu smūgiu visam žemaitukų genofondui“.
Netvarka drebina asociacijos pamatus
Visiškai kitokias priežastis A.A.Kaušakio arklių istorijoje įžvelgė „Perkūno žirgų“ (Užutrakio žirgyno) savininkė Laima Martinavičienė. Moters žinioje yra 9 žemaitukų veislės žirgai, o beprecedentį įvykį jį laiko dėsningu. Ji patvirtino ir kai kurių kitų „Valstiečių laikraščio“ apklaustų žirgų augintojų nuomonę, kad dėl įvykio kaltos ir valstybės institucijos, ir dabartinė LSAVAA vadovybė.
„Dar prieš 7 metus mačiau tą netvarką A.A.Kaušakio ūkyje, bet niekas nesiėmė priemonių. Asociacija visiškai neveikli“, – sakė L.Martinavičienė. Kruvina gyvūnų kankintojo istorija esą apnuogino įsisenėjusias žirgų veislininkystės problemas. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kiekvienais metais iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) gauna apie 0,5 mln. Lt įvairių veislių žirgų kilmės knygoms tvarkyti. LSAVAA yra sudariusi sutartį su ŽŪR dėl stambiųjų žemaitukų kilmės knygų tvarkymo, todėl jai tenka irgi nemaža dalis pinigų. „Tačiau niekas nežino, kaip ir kur tie pinigai panaudojami, nes tos kilmės knygos augintojams neprieinamos“, – piktinosi L.Martinavičienė. Ją stebino, kad net ir nedidelės žemaitukų populiacijos kilmės knygos iki šiol nesutvarkytos, nors kasmet gimsta tik iki kelių dešimčių kumeliukų. „Vien todėl nesuprantu, ką veikiu asociacijoje. Be to, iki šiol į mano žirgyną nebuvo atvykusi nė viena stambiųjų žemaitukų vertinimo komisija“, – piktinosi LSAVAA narė L.Martinavičienė.
Stambiųjų žemaitukų augintojai jau svarsto, kad reikėtų steigti naują asociaciją, nors dar viliasi, kad bendromis pastangomis galbūt pavyks pakeisti LSAVAA vadovybę. „Žinote, jei gražiomis kalbomis žirgai būtų buvę sotūs, jie nebūtų išdvėsę“, – vėliau SMS žinute sakė Užutrakio žirgyno šeimininkė.
Nusivylė gyvūnų globėjais
Dar 2012 m. Valstybės kontrolės atliktas finansinis auditas Žemės ūkio ministerijoje atskleidė, kad veislininkystei skirtos lėšos tvarkomos netinkamai. Žemaitukų augintojai svarsto, kur ir kaip išgaravo 80 tūkst. Lt dotacijų, skirtų A.A.Kaušakio stambiesiems žemaitukams, bei kelia įvairias versijas. Jie piktinasi ir vadinamaisiais gyvūnų globėjais, kurie paprastai sukruta tada, kai Lietuvos gyventojai pradeda poros mėnesių trunkantį pajamų deklaravimo maratoną ir svarsto, kam skirti 2 proc. paramą nuo savo gyventojų pajamų mokesčio.
„Tikra tiesa, kad ir šioje istorijoje gyvūnų globėjai pasirodė negeriausiai, – pripažino VMVT viršininko pavaduotojas S. Miškinis. – Kai tik išsijungė televizijų kameros, vadinamieji gyvūnų globėjai tuoj pat išsiskirstė.“ S.Miškinis patikino, kad ne gyvūnų globėjai, o Vilniaus rajono savivaldybė, policija ir VMVT darbuotojai saugiai pergabeno žirgus į Lietuvos žirgyną. „Juk tie arkliai – pusiau laukiniai. Ir kai pasiūlai tam žirgų globėjui uždėti arkliui brizgilą, visa jo drąsa išgaruoja“, – ironizavo S.Miškinis. Pasak jo, nereikalingi jokie nauji teisės aktai, kad panašūs įvykiai nesikartotų, nes teisinė bazė gera. Augintojas, kuris laikosi įstatymų, niekada nepateks į tokią situaciją, kokioje atsidūrė A.A.Kaušakys. Pastarajam gresia baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį „Žiaurus elgesys su gyvūnais“.
„Jūs neįsivaizduojate, ko mes prisiklausėme iš ūkininko, kai žirgai buvo atimami. Jis iškoneveikė ne tik mus, bet ir mūsų šeimų narius, gimines. Maža to, dar ir grasino išaudysiąs mus savo ginklu“, – prisiminė S.Miškinis. VMVT viršininko pavaduotojas itin dėkingas Lietuvos žirgyno vadovui E.Jeninui už geranoriškumą perimant A.A.Kaušakio arklius.
KOMENTARAS
Žiūrima pro pirštus
Remigijus Žemaitaitis, Seimo narys
Ši baisi istorija apnuogino daugybę problemų. Neseniai kalbėjau su „Nemuno žirgyno“ darbuotojais ir Šilutės rajono ūkininkais, kurie papasakojo neadekvatų valstybės institucijų požiūrį į problemas. Pavyzdžiui, už tai, kad tvarte buvo per mažai lempų, žmogui skyrė 50 Lt baudą, o už ne vietoje pririštą veršelį kitam ūkininkui išrašė 100 Lt baudą. Tačiau A.A.Kaušakio atveju, kai arkliai dvėsė ir buvo kankinami, reakcijos teko laukti labai ilgai. Kitas dalykas – gyvūnų globėjų veikla. Kyla įtarimas, kad kai kurios gyvūnų globėjų organizacijos steigiamos tik tam, jog galėtų gauti finansinę paramą, bet realios veiklos nevykdo.
VL žurnalistas Gediminas Stanišauskas
