Yra didžiulė įtampa rinkoje dėl reklaminių pinigų. Komercinės televizijos, kurios, beje, dažniausiai ir skleidžia šituos gandus – jie patys susiduria su didžiulėmis problemomis ir jiems bet koks LRT diskreditavimas yra naudingas. Reklamos rinka mažėja, įtampa auga ir tikrai labai negarbingai kovojama dėl tų likučių reklamos rinkoje.
LTV direktorius Rimvydas Paleckis Lietuvos radijolaidoje Lietuvos diena, 2009.11.19
Nieko neprimena? Piktų priešų apsupti…
Bijau, kad dabartinė, į kuklius 11 milijonų reklamos pajamų kitais metais pretenduosianti LRT komercines televizijas domina tiek, kiek prie Aušros vartų stovinčio ubago kepurės turinys nusipenėjusį turistą (tiesa, pastaruoju metu pastebimai sulysusį, bet lyginant su LRT – tikrą storulį).
Ar ne paprasčiau problemų pasieškoti savyje? Štai kitas LRT koridorius uoliai šlifuojantis ir uagaduguretkarčiais komentarais padabinantis komentatorius ar komentatorė Bunniepo rašinio apie TV3 chorų antriškumą suaimanavo: Man tai gėda, kad LRT technika ir darbuotojai jau antrą pussezonį tarnauja TV3 televizijai, o LTV nebeturi ką rodyti. Žinant, kad LTV prodiuseriams buvo uždrausta nuo sausio paleisti nuosavą, LTV jėgomis kuriamą naują ambicingą projektą (nes studija atiduota TV3 chorams), apskritai rankos svyra…
Esame uagadugu, gyvename Afrikoje, mūsų mąstymas primityvus, kaip neandartaliečių, o todėl viską suprantame tiesiai ir nerafinuotai – LTV nedirba. Vietoj to, kad gamintų ir rodytų laidas – t.y. užsiimtų tuo, kam yra skirta, ji nuomoja mokesčių mokėtojų po šapelį suneštus pajėgumus komercinių televizijų projektams gaminti.
Kai uagadugurašo, kad LRT yra neaišku, kam reikalinga, turime omeny ir tai.
Bunniedejonės žymi ir kitą tendenciją.
Kažkaip nepanašu į vientisą komandą.
O uagaduguvisų pirma jaučia vadovo tragediją. Be kabučių rašome, nuoširdžiai. Dar nuo 2007 metų vasaros aplink Audrių Siaurusevičių susispietęs artimų žmonių būrelis, panašu, pairęs. Įkarščio užteko priešimplantiniam laikotarpiui ir trumpai poimplantinei fazei, dirbta preciziškai tiksliai su valdžia ir kitais balsuojančiais bei prie balsuojančių. Vieni po lemtingos operacijos subolavo valstybinėje tarnyboje, kiti dar kitaip pamaloninti, o komanda įgijo teisę į postus ir laidų gamybą. Brangių laidų, dėl kurių išpūstų biudžetų LRT dabar ir čiaudi.
Po to pinigai baigėsi ir pasirodė, kad daugumas tų artimųjų buvo artimi tik todėl, kad jiems reikėjo gėrybių. Jokios asmeninės simpatijos, draugystės ar įsivaizduotos šilumos – vien verslo interesai.
Šalti, kaip peilis.
Dabar tie žmonės, kurie jau ne komanda, yra išvystę atskirą raišką. Ūkiškesni braunasi pro duris ir langus į jų viršininkų keikiamas komercines televizijas, čia vadindami LRT vadybą debiliškair, matyt, tikėdamiesi, kad šių debiliškumofone sublizgės jų pačių genialumas; antri transliuoja konfidencialią informaciją nieko gero nežadančiai spaudai; treti bando gelbėti situaciją organizuodami savo moderuojamas kvazinepriklausomas diskusijas apie LRT ateitį nekukliai pasivadinę genijais; dar kiti šiaip keikia jų vilčių nepateisinusį A. Siaurusevičių pusviešiai, bet ne į akis. Vienintelis juos vienijantis bruožas – atsiribojimas nuo vadovo. Nes prie šito šlietis neperspektyvu.
O jie, panašu, daro klaidą. Turime omeny ne tik moralinį aspektą, bet ir grynai pragmatinį. Abejojame, ar Seimo dauguma bus monolitinė priimdama LRT įstatymo pataisas. Ko gero, teks dar ilgai gyventi su senuoju generaliniu, anot vienos piktos ne LTV laidos, nudirbusiu dar ne visus darbus.
Ir galinčiu gerai atsiminti visas nuoskaudas.
Keistas laikas. Panašus į senąją LRT idilę. Patronas spjovė į visas koridorių išnaras ir išmovė ilsėtis, laidų sumažėję, darbų taip pat, bet klesti bufetas. Bananinės žurnalistikos korifėjai iš uagadugudažnai čia lankosi, žinome. Bufetinėje televizijoje nesunku pasijusti apsuptam piktų priešų. Kai valandų valandas sėdi bufetinės žurnalistikos įkarščio apsėstas.
Jeigu dar kažkam būtų noro padirbėti…
