Euro zona kopia iš ilgiausios recesijos savo istorijoje, tuo tarpu kaimyninė Norvegija, nepaisant didžiausių naftos bei dujų išteklių Vakarų Europoje ir 760 mlrd. JAV dolerių turto fondo, susiduria su vartojimo problemomis, rašo „Bloomberg“.
Anot DNB banko, kitąmet Norvegijos ūkio augimo tempas išliks nepakitęs, nes vartojimą stabdo stagnuojanti NT rinka ir namų ūkius prislėgusios skolos.
Dar visai neseniai investuotojai slėpėsi Norvegijos rinkoje nuo Europos skolų krizės. Šiandien Norvegija nespėja, drauge su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis į atsigaunantį ekonomikos augimo traukinį.
480 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomika antrą metų ketvirtį augo vos 0,2 proc., ši žinia sumažino Norvegijos kronos vertę euro atžvilgiu.
Šalies finansų ministras Sigbjoernas Johnsenas, nesirįžta prognozuoti koks bus metinis ūkio augimas, tačiau perspėja nesitikėti nieko džiuginančio.
Rugsėjo 7 dieną norvegai rinksis prie balsadėžių ir spręs, kam perduoti šalies valdymą. Vis dėlto tiek valdačioji darbo partija, tiek ir koservatyvi opozicija žada skatinti ekonomiką didžiausio pasaulyje nacionalinio turto fondo lėšomis.
Apklausų duomenimis, pergalę rinkimuose turėtų nuskinti opozicija.
DNB prognozuoja, kad šiemet BVP augimas sulėtės iki 2 proc. punktų. Pernai šis rodiklis siekė 3,4 proc. Anot banko, ekonomikos augimo tempas ims augti tik 2016 metais, kuomet BVP turėtų didėti 2,1 proc.
Bankas prognozuoja, kad kitąmet Švedija, Vokietija ir JAV augs sparčiau nei Norvegija.
Norvegijos kronos kursas Švedijos kronos atžvilgiu nukrito į 2004 metų kovo mėnesio lygį. Šiemet Norvegijos valiuta kaimynės atžvilgiu neteko 8 proc. Per tą patį laikotarpį nuosmukis euro atžvilgiu siekė 9,5 proc.
DNB banko ekonomisto Kjersti Hauglando teigimu, lėtas ekonomikos augimas padidins nedarbo lygį ir pristabdys atlyginimų augimą. Be to, sulėtės būsto kainų kilimas.
Norvegijos NT rinka patiria sunkumų, nes centrinio banko duomenimis, vidutinio norvegų namų ūkio skola siekia rekordinius 200 proc. metinių pajamų. Be to, būsto paskolų rinką stabdo ir išaugusios palūkanų normos, kurias bankai padidino dėl griežtesnių kapitalo standartų.
