Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad visi gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai privalo būti įregistruoti Žemės gelmių registre.
Tai svarbu ne tik dėl to, kad būtų suskaičiuoti visi vandens ištekliai, bet ir tam, kad geriantys savo vandenį nenukentėtų dėl ūkinės veiklos apylinkėse.
Tektų susimokėti papildomai, ragina paskubėti
Tiesa, tai padaryti kiekvienas gyventojas be išimties turės iki kitų metų balandžio 30 d. Tad nors laiko dar yra, specialistai gyventojus ragina neatidėlioti ir atlikti svarbią užduotį.
Pirmiausia, gyventojas turi kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje įrengtas gręžinys, ir gauti pritarimą dėl tokio gręžinio naudojimo.
„Gavus savivaldybės pritarimą registruoti gręžinį, į valstybės biudžetą reikia sumokėti vienkartinę įmoką. Tuo atveju, kai vanduo gyventojo naudojamas individualiam apsirūpinimui, vienkartinės įmokos dydis – 15 eurų. O Lietuvos geologijos tarnyba gręžinį registruoja ir gręžinio pasą išduoda nemokamai“, – sakoma LGT atsiųstame komentare.
Specialistai taip pat sako, kad stebėtis šia prievole gyventojams nevertėtų, mat įregistruoti visus požeminio vandens gavybos gręžinius buvo numatyta dar 1999 metais.
„Deja, didelė dalis gręžinių nebuvo įregistruota, apie jų įrengimo vietas, naudojimo pobūdį, vandens kokybę nežinoma“, – dėmesį atkreipė aplinkosaugos žinovai.
Pasak LGT, visų vandens gręžinių įregistravimas svarbus keletu aspektų. Štai valstybės mastu, pasak specialistų, tai yra reikalinga dėl požeminio vandens išteklių valdymo ir apsaugos. Tuo metu savivaldybėms gręžinių įregistravimas reikalingas dėl vandens tiekimo ir nutekų sistemų plėtros planų.
„Gyventojas, įregistruodamas vandens gręžinį, jį įteisina kaip namų valdos turtą ir kartu taip padidina namų valdos vertę. Kita labai svarbi priežastis – geriamojo vandens šaltinio apsauga.
Nes, kai gręžinys neregistruotas, jo nėra oficialiuose žemėlapiuose ir planuose, todėl gręžinio aplinkoje neapribojama jokia ūkinė veikla, pavyzdžiui, šalia gręžinio gali būti įrengti nuotekų valymo įrenginiai, tręšiama, naudojami pesticidai ir pan.“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo LGT atstovai.
Gręžinio pasas kaip automobilio techninis pasas
Viešojoje erdvėje taip pat pasitaiko skirtingų kalbų – esą gręžinių įregistravimas reikalingas tam, kad vėliau valstybė galėtų taikyti papildomą mokestį už sunaudotą vandenį.
Tačiau LGT specialistai primena, kad jeigu vanduo naudojamas tik savo reikmėms, t.y. neviršijant nustatyto sunaudojamo vandens kiekio ir ne verslo tikslais, tokiu atveju baimintis dėl mokestinės rinkliavos nereikėtų.
„Galimas paprastas palyginimas – gręžinio pasas yra kaip automobilio techninis pasas. Taigi su mokesčiais jis nesusijęs.
Pagrindas mokėti mokesčius yra kitas dokumentas – leidimas naudoti požeminio vandens išteklius.Leidimas – tai dokumentas, leidžiantis naudoti požeminį vandenį ir yra privalomas pagal Žemės gelmių įstatymo.T. y., kai vanduo naudojamas komerciniais tikslais.
Taip pat, kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį (šiuo atveju žemės ūkiui nustatyta atskira riba - 100 m3/per parą)“, – teigė LGT atstovai.
Jei reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, įmokos dydis priklauso nuo išteklių kiekio:
- iki 10 kub. metrų per parą – 50 eurų vienkartinė įmoka;
- 10 ir daugiau, bet iki 100 kub. metrų per parą – 500 eurų vienkartinė įmoka;
- 100 ir daugiau kub. metrų per parą – 5 tūkst. eurų vienkartinė įmoka.
Už gręžinio paso neturėjimą – baudos
Tačiau gyventojai taip pat įspėjami – 15 eurų vienkartinis mokestis už vandens gręžinio įregistravimą gali ir išaugti, jei įstatymo nebus laikomasi tinkamai.
Štai jei aplinkosaugos pareigūnai mokestinio patikrinimo metu neras tinkamų duomenų Žemės gelmių registre, tokiu atveju nelegalių vandens gręžinių savininkai gali sulaukti ir baudos.
Taigi, jeigu iki kitų metų balandžio 30 d. jūsų turimi vandens gręžiniai nebus įregistruoti, tačiau jais ir toliau naudositės, bauda gali siekti nuo 60 iki 150 eurų. O juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 200 eurų.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad bent jau šiais metais konkrečių planų dėl galimų patikrinimų fizinių ar juridinių asmenų sklypuose, kaip yra laikomasi gręžinių įregistravimo reikalavimų, nėra numatyta.
Tektų gręžinį ir likviduoti
LGT specialistai taip pat primena, kad gręžinys, kurio naudoti negalima, privalo būti likviduotas.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra įvardijama, kuriais atvejais fiziniai ar juridiniai asmenys turėtų likviduoti gręžinius:
- kai jie nenaudojami ir nebus naudojami;
- jeigu juos naudoti monitoringui ar tyrimams nebetikslinga;
- netinkamus naudoti gręžinius, kurių rekonstruoti neįmanoma ar netikslinga;
- dėl techninių ar geologinių priežasčių neužbaigtus gręžinius;
- atlikus numatytus tyrimus gręžinyje, kai jį naudoti nebetikslinga.
Jeigu bent vieną iš aplinkybių yra užfiksuojama, požeminio vandens gręžinio savininkas privalo gręžinį likviduoti per 3 mėnesius.
