Vilnietis Remigijus viename socialiniame tinkle teiravosi apie skolas ir jų senaties terminus.
„Turiu 5 tūkst. eurų skolą. Kiekvieną mėnesį antstolis atskaičiuoja didžiulę sumą pinigų, vos užtenka pragyvenimui. Vos gaunu algą, ji atitenka antstoliams.
Tačiau girdėjau, kad skoloms irgi galioja senatis. Todėl, gal neverta ir stengtis atiduoti skolas kuo greičiau, o tiesiog palaukti, kol jos bus nurašytos?“ – klausė vyras.
Komentatoriai suskubo patarinėti.
Vieni siūlė stengtis kuo daugiau uždirbti ir kuo greičiau atiduoti skolas.
„Skolos trukdo oriai gyventi. Todėl geriausia kuo greičiau jas grąžinti, gal net susirasti antrą ar trečią darbą. Ir skolų tikrai niekas nenurašo, bėgant metams jos tik kaupiasi.
Nieko nedarant vietoje tų 5 tūkst. eurų, skola gali išaugti ir dvigubai, siekti 10 tūkst. eurų“, – rašė moteris.
Kitas komentatorius sakė, kad skoloms egzistuoja senatis.
„Turėjau skolą, kuri galiausiai buvo nurašyta. Todėl tikrai ne visada jas būtina atiduoti“, – teigė jis.
5 metų senatis
Skolų valdymo ir registravimo internetinės platformos eskolos.lt projekto vadovė Rita Stakionė sakė, kad daugelis skolų neturi senaties termino ir gali būti paveldimos.
„Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčiai, tai – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno, valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kt., o su tuo susiję mokesčiai gali būti bauda, palūkanos ar delspinigiai.
Pasibaigus 5 metų mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčio administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat savo iniciatyva (be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo) įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti“, – komentavo specialistė.
Tačiau ji atkreipė, kad jeigu jau pradėta mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra, ji bus užbaigta.
„Nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kitaip tariant, jei mokesčių administratorius vykdė nepriemokos išieškojimo procedūras laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir, pavyzdžiui, antstolių kontoroje yra vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas, tai tikrai nereiškia, kad suėjus 5 metų senaties terminui, išieškojimas turi būti nutraukiamas“, – aiškino skolų ekspertė.
Kokiais atvejais skolos neatgausite?
Anot R. Stakionės, vykdant ikiteisminį skolos išieškojimą, svarbu išmanyti ieškinio senaties terminus, nes praleidus jį skolos atgavimo procesas darosi sudėtingesnis ar net neįmanomas.
„Ieškinio senaties terminas yra apibrėžiamas kaip laiko tarpas, per kurį asmuo gali pareikšti ieškinį teismui dėl savo pažeistų teisių gynimo. Įstatymuose yra įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą“, – komentavo specialistė.
Ji pateikė ir pavyzdžių:
- Pateikti prašymą darbo ginčų komisijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, reikėtų per 3 mėnesius, o neteisėto atleidimo atveju per 1 mėnesį;
- Iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje ir vienerių metų ieškinio senaties terminas, jei siuntos buvo siunčiamos į užsienį;
- Baudos ar delspinigių išieškojimui taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ir pan.
„Be aptartų senaties terminų, paminėtina ir skolininko finansinė padėtis, kuri turi įtakos sėkmingam skolos išieškojimo procesui, todėl norima paskatinti nedelsti ir imtis skolos išieškojimo veiksmų bei kreiptis į profesionalus, kurie padėtų pasiekti geriausią rezultatą“, – patarė skolų specialistė.
Beviltiški skolininkai ir jų skolos
Pasak R. Stakionės, beviltiškos skolos, tai yra tokios skolos, kurių mokesčių mokėtojas negali susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, likviduotas, arba bankrutavęs.
„Pavyzdžiui, 2022 metais įmonė neatsiskaitė už prekes, pagal išrašytas PVM Sąskaitas faktūras ir 2023 metais ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tokiu atveju turint teismo nutartį ir nemokumo administratoriaus išvadą, kad kreditorinis reikalavimas nebus padengtas, kadangi įmonė neturi užtektinai turto, būtų galima skolą pripažinti beviltiška.
Mūsų darbo praktikoje pasitaiko ir beviltiškų skolų, kadangi įmonės ar fiziniai asmenys susidūrę su finansiniais sunkumais bankrutuoja. Kaip jau minėta, skolininko finansinė padėtis turi įtakos skolos išieškojimo procesui. Skolų išieškojimo įmonės atlieka skolininko mokumo vertinimą ir remdamiesi sukaupta patirtimi imasi atitinkamų veiksmų skolai išieškoti, todėl tam tikrais atvejais yra svarbu nedelsti ir imtis skolos išieškojimo, kol paprastai tariant ją dar yra iš ko išieškoti“, – pastebėjo specialistė.
Mažai uždirbantiems skolininkams ministerija siūlo nuolaidų
Neseniai Vyriausybė patvirtino įstatymų projektus, kuriais siūloma tris kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš minimalios algos, o įsidarbinusius ilgalaikius bedarbius pirmus metus ketinama apskritai atleisti nuo skolų mokėjimo.
„Jeigu žmogus ilgą laiką nedirbęs, bet jeigu pradeda dirbti, pirmus metus jam nebūtų išskaitų, o paskui jos būtų mažesnės. Bus mūsų siūlymas, kad iki minimalios algos, dabar ji siekia 840 eurų iki mokesčių, išskaita būtų 10 proc., kad atlyginimas – virš minimalios, iki dviejų MMA – 30 proc., o kai didesnės sumos, jeigu žmogus daugiau uždirba, galima ir 50 proc. išskaičiuoti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Pasak jo, pernai antstoliai išieškojo apie 225 mln. eurų arba 6 proc. visų skolų.
Ministerijos duomenimis, 7 iš 10 skolininkų oficialiai nedirba, o 3 iš 4 bedarbių nurodo, kad dirbti galėtų, bet vengia dėl didelių antstolių išskaitų.
Antstolė Svetlana Kastanauskienė sako, kad pokyčiai ir verslui ir gyventojams turės neigiamos įtakos.
„Kartais tie, kuriems yra skolingi, yra dar blogesnėje padėtyje. Tarkime, išlaikymo bylos, vadinamieji alimentai, žalos atlyginimams suluošinus sveikatą arba maitintojo netekimo atveju“, – tvirtino ji.
Šiuo metu daugiau nei 200 tūkst. gyventojų turi pradelstų skolų, kurių bendra suma viršija 4 mlrd. eurų.
Laiku atsiskaityti su kreditoriais nesugeba kas septintas darbingo amžiaus gyventojams.
Dabar iš skolininko, gaunančio minimalią algą išieškojimas galimas iš trečdalio algos, o jeigu alga didesnė, antstoliams tenka atiduoti pusę jos.
