Vyriausybė šią savaitę galutinai nusprendė: kasos aparatai dengtose turgavietėse, kur prekiaujama maistu, bus. Prekeiviai tuo piktinasi, tačiau premjeras ir ministrai mano, kad jie piktinasi tik todėl, jog nebegalės nuslėpti nelegalių pajamų. O pirkėjams nauja tvarka išeis tik į naudą.
Neturi argumentų
„Kol kas jokių aparatų neplanuojame pirkti. Nėra laiko, ruošiamės vasario 7 dieną vyksiančiam mitingui„, – „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė. Pasak jos, Vyriausybė kasos aparatais nori sužlugdyti smulkiuosius verslininkus, taip padėdama stambiesiems atsikratyti konkurencijos. Kuo aparatai gali būti susiję su sužlugdymu – nepaaiškino.
Tuo tarpu finansų ministrė Ingrida Šimonytė ne kartą yra sakiusi, kad kasos aparatai turgaus prekeiviams nieko nekainuos. Negana to, Vyriausybė tai įtvirtino ir savo nutarimu. Jame numatyta: aparatus įsigijusiems vasarį ir kovą bus kompensuojama 100 procentų išlaidų (bet ne daugiau nei 1 tūkst. litų), balandžio mėnesį – 60 proc., gegužę– gruodį – 50 procentų.
Išgalvoti pretekstai
Tačiau prekeiviams to negana. Štai UAB „Tugva", valdančios sostinės Halės turgų, direktoriaus pavaduotojas Viktoras Konovalovas aiškina, esą bus būtina pirkti ne iki 1 tūkst. litų kainuojančius aparatus, o maždaug triskart brangesnius.
„Pigiais aparatais išmušime čekį, kuriame bus nurodyta tik prekė, kaina, PVM, galutinė suma ir grąža. Ir viskas. O Vyriausybė deklaravo, kad aparatai padės atsekti mėsos kilmės šalį ir t. t. Tam reikalingi fiskaliniai kasos aparatai, o jie kainuoja apie 3 tūkst. litų", – dėstė V.Konovalovas. Tačiau čia pat jis pripažino, kad šis argumentas nerimtas, nes Vyriausybė nereikalauja to, ką gali tik brangieji aparatai.
Pirkit lenkišką mėsą
Taip pat, anot pašnekovo, yra kitų blogybių.
„Mane prispyrė į tualetą. Kur man tą kasos aparatą dėti? Jei paliksi ant prekystalio, jį gali pavogti", – dėstė V.Konovalovas.
„Arba prispaudys nuliukų. O tada reikės vežti pas specialistus ir perprogramuoti„, – jam pritarė „Tugvos“ direktorius Leonas Jucys. Taip pat esą aparatai gali sugesti, dėl to tą dieną tektų nutraukti prekybą. Tačiau kodėl, pavyzdžiui, mažytės parduotuvės ir dabar sugeba dirbti tokiomis pat sąlygomis ir nesiskundžia, „Tugvos" vadovai nerado atsakymo.
Argumentas, kad žmonės turi žinoti, ar perka tikrai lietuvišką mėsą, turgaus atstovo neįtikino.
„O kuo lenkiška mėsa blogesnė?" – klausimu į klausimą atsakė V.Konovalovas.
Ne prekeivio reikalas
Jis tvirtino, kad Halės turguje esą nebūna nelegalios prekybos tariamai lietuviška mėsa, įvežant jos tonomis iš kitų šalių, nebūna klaidingos apskaitos atvejų, nuslepiant tikrąjį pardavimo kiekį, ir kitų turguose dažnų pažeidimų. Pasak V.Konovalovo, atitinkamos tarnybos dažnai vykdo kontrolę, todėl esą apgaudinėti valstybę yra sunku.
Pašnekovas nesutinka, kad pirkėjams kasos čekį naudinga gauti jau vien dėl to, kad jis galėtų grąžinti nekokybišką prekę.
„Jei, pavyzdžiui, duona supelijusi, tai vartotojas turi pats kreiptis į gamintoją, o ne į prekybininką", – tvirtino turgaus atstovas.
O jei pirkėjui buvo įbrukta sugedusi mėsa, kur jam ieškoti teisybės? Kas turguje parduodamos mėsos gamintojas? Šie klausimai liko neatsakyti.
Pirkėjai išloš
Tuo tarpu 12 įtakingų žemdirbių organizacijų su džiaugsmu priėmė Vyriausybės sprendimą. Jie teigia, kad šiuo metu turgus vis labiau praranda savo pirminę paskirtį – padėti ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms palankiomis sąlygomis realizuoti savo produkciją. Dabar vis labiau proteguojami stambūs gamintojai.
Be to, turgaus prekeiviai turės mažiau galimybių nuslėpti pajamas, klaidingai nurodyti parduotos produkcijos kiekį. Beje, ketvirtadienį „Vakaro žinių" žurnalistai Halės turguje rado išimtinai vien lenkišką kiaulieną.
Valstybinė mokesčių inspekcija neretai nustato, kad turgavietėse pardavinėjama mėsa be jos įsigijimo dokumentų, verslininkai slepia tonas produkcijos, vengia mokėti PVM, melagingai pildo pajamų ir išlaidų žurnalus.
