Energetikos ministerija nurodė, kad įvertinus, kaip padidinti vartotojų atsparumą gamtos stichijų ir geopolitinio nestabilumo kontekste, buvo nuspręsta paramą orientuoti į kompleksinius sprendimus – saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimą kartu.
Todėl ateityje numatoma finansuoti tik tas sistemas, kurios gali veikti autonomiškai arba vadinamuoju salos režimu, kai sutrinka elektros tiekimas iš tinklo.
„Iš beveik 200 tūkst. gaminančių vartotojų tik apie 16 tūkst. turi autonomiškai veikiančias sistemas.
Šių metų audra parodė, kaip svarbu užtikrinti, kad elektros vartotojai galėtų veikti autonomiškai. Todėl siekiama ne tik didinti vietinę elektros gamybą, bet ir stiprinti gyventojų energetinį atsparumą“, – aiškino ministerija.
Taigi kas ir kada galės gauti paramą?
Siekia, kad gamintojai galėtų naudotis savo elektra
Ministerija paaiškino, kad saulės elektrinių plėtra Lietuvoje jau pasiekė reikšmingą mastą, todėl vis svarbiau užtikrinti, kad gyventojai galėtų naudotis savo pagaminta elektra ir sutrikus elektros tiekimui iš tinklo.
„Taip pat norime patikslinti, kad ankstesnės Vyriausybės planuota paramos priemonė nebuvo suderinta su Europos Komisija. Šiuo metu naujos priemonės derinamos su Europos Komisija, o kvietimai bus skelbiami gavus reikiamą patvirtinimą“, – pridūrė ministerijos atstovai.
Pasak jų, kvietimai planuojami 2027 m. I–II ketvirtį.
„Numatoma finansuoti saulės elektrinių įrengimą tik esant kompleksiniam sprendimui, tai yra kartu su elektros energijos kaupimo įrenginiu. Jei gyventojai įsirengė saulės elektrinę ir už ją dar nėra gavę paramos, jie turės galimybę įsirengti kaupiklį ir pretenduoti į paramą.
Naujoji paramos kryptis turėtų padėti gyventojams ne tik gaminti ir kaupti elektros energiją, bet ir išlaikyti elektros tiekimą sutrikus tinklo veikimui. Tai ypač aktualu per audras ir kitas ekstremalias situacijas“, – nurodė ministerija.
Šį sprendimą reikėjo priimti anksčiau?
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius neslėpė, kad toks sprendimas sukels aistrų, tačiau buvo reikalingas jau seniai.
„Manau čia bus aistrų. Bet tai, kad ministerija nebedalins pinigų, įsirengusiems saulės elektrines, yra gerai. Tiesą sakant – jau seniai taip reikėjo, nes pirma: saulės elektrinės, veikiant kryžminio subsidijavimo net-metering sistemai ir taip atsiperka labai greitai be jokių papildomų subsidijų.
Antra: pasiekus dabartinį saulės energetikos išsivystymo lygį (200 tūkstančių gaminančių vartotojų), kiekviena papildoma saulės elektrinė duoda vos mažesnę naudą, mažinant vidutinę rinkos kainą ir vis didesnius net-metering palaikymo kaštus kitiems elektros vartotojams“, – paaiškino jis.
Anot M. Nagevičiaus, ministerija pabrėžė visiškai teisingą prioritetą – saulės elektrines subsidijuoti tik kombinacijoje su statomomis kaupimo baterijomis.
„Nes kaupimo baterijos šiuo atveju leidžia didinti energetikos sistemos lankstumą ir leidžia toms pačioms saulės elektrinėms būti gerokai naudingesnėmis likusiems elektros vartotojams“, – komentavo specialistas.
Visgi jis pabrėžė, kad reikia skubiai kurti sistemą, kuri motyvuotų gaminančius vartotojus tuos kaupimo įrenginius išnaudoti optimaliai.
„Tiek vasaros metu, tiek žiemos metu, kai nėra saulės, bet elektros kainos vis tiek smarkiai svyruoja. Kad kaupimo baterija nebūtų tik rezervinis įrenginys, naudojamas tik tuo metu, kai yra avarija tinkluose. Nes tokiam tikslui – benzininiai generatoriai pigiau būtų. Pasiūlyti gaminantiems vartotojams, turintiems baterijas, kažką optimaliau, nei net-metering.
Ir dar viena pastaba: reikia skatinti ir tuos žmones / tą verslą , kurie įsirengia kaupimo baterijas prie anksčiau pastatytų saulės elektrinių arba įsirengia kaupimo baterijas iš viso nesistatydami saulės elektrinių“, – aiškino LAIEK prezidentas.
