„Jie priima mūsų automobilius“, – sakė D. Trumpas interviu televizijai CNBC, paminėdamas, kad „Ford F-150“ Japonijoje sulauks sėkmės. Vis dėlto ekspertai abejoja, ar tokio dydžio automobiliai, kurių plotis viršija du metrus, galėtų prigyti šalyje, kurioje daugelis kelių siauresni nei keturi metrai.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Trumpo komentarai pasirodė tuo metu, kai Japonijos vyriausybės derybininkas Rjosei Akazava lankėsi Vašingtone, siekdamas įtvirtinti pažadą sumažinti automobilių ir jų dalių importo muitus nuo dabartinių 27,5 proc. iki 15 proc. Ši riba susideda iš ankstesnio 2,5 proc. tarifo ir papildomo 25 proc. mokesčio, kurį įvedė Trumpas.
Tačiau Japonijos derybininkai baiminasi, kad šis pažadas gali likti neįgyvendintas. Pasak Akazavos, derybose vis dar neaišku, ar 15 proc. tarifas būtų nauja viršutinė riba, ar papildomas mokestis jau galiojantiems muitams. Dar daugiau painiavos įnešė neseniai paskelbtas JAV prezidento įsakymas, kuris nurodo, kad 15 proc. riba taikoma tik Europos Sąjungai, o ne Japonijai.
„Turime aptarti daugybę techninių detalių“, – spaudos konferencijoje sakė Akazava. Tuo metu Japonijos ministras pirmininkas Šigeru Išiba pripažino, kad įgyvendinti susitarimą yra kur kas sunkiau nei jį pasirašyti.
Nepaisant Trumpo pastangų populiarinti amerikietiškus automobilius Japonijoje, dauguma analitikų sutaria, kad JAV automobilių nepopuliarumas šioje rinkoje yra nulemtas ne prekybos barjerų, o kultūrinių ir techninių ypatumų. Japonijos kelių infrastruktūra ir vairavimo įpročiai labiau pritaikyti mažesniems automobiliams – daugiau nei pusė namų ūkių renkasi itin kompaktiškus modelius, kurių plotis neviršija 1,5 metro.
Dar daugiau diskusijų sukėlė Trumpo pasisakymas apie 550 mlrd. JAV dolerių vertės investicinį paketą, kurį jis pavadino „sutarties premija“. Esą šie pinigai esą priklauso JAV ir bus investuojami šalies viduje. Tačiau Japonijos pusė akcentuoja, kad tik 1–2 proc. šios sumos sudarys realios investicijos – likusi dalis bus suteikta paskolų ar garantijų forma, o sprendimus priims privačios įmonės.
„Tikslas – kurti tiekimo grandinę JAV teritorijoje, bet investicijos bus daromos tik tuomet, kai jos bus naudingos ir Japonijai“, – pabrėžė Akazava.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
