Skaičiuojama, kad susikaupusių dujų išsiveržimas pasauliui kainuotų 60 trln. JAV dolerių – tiek 2012 m. siekė bendra pasaulio ekonomika. Didžiausią poveikį pajus besivystančios šalys, teigia mokslininkai, kurių tyrimas buvo publikuotas žurnale „Nature“.
Didelis kiekis metano dujų slypi amžinajame įšale, tačiau taip pat pusiau kieti dujų hidratai rasti po jūra. Tirpstant ledui Rytų Sibiro jūroje vanduo šyla, o metanas išsiveržia. Mokslininkai vandenyje rado iš vandens kylančius metano kamuolius, kurių diametras siekia kilometrą.
Tyrimu bandyta apskaičiuoti, kokią ekonominę žalą gali sukelti šie dujų išsiveržimai. Metanas stipriai prisideda prie šiltnamio efekto.
Darydami prielaidą, kad per dešimt metų išsiverš 50 gigatonų metano. Tai padidintų šylančio klimato efektus, tokius kaip potvyniai, jūros lygio kylimas, žala žemės ūkiui bei žmogaus sveikatai. Jų kaina siektų 60 trln. JAV dolerių.
„Tai ekonominė laiko bomba, kuri kol kas pasauliniu lygiu dar nėra pripažinta“, - BBC sakė Gailas Whitemanas, Erazmuso universiteto Nyderlanduose profesorius ir vienas tyrimo autorių.
Šis tyrimas pateikia atsaką kitam populiariam tyrimui, kuris skaičiuoja Arkties tirpimo ekonominę naudą. Šio tyrimo autoriai remiasi tuo, kad po Arktimi slypi 30 proc. neatrastų pasaulio dujų bei 13 proc. naftos. O transporto įmonės laukia, kada galės pro Arkties vandenis gabenti krovinius. „Lloyds“ skaičiuoja, kad per dešimt metų investicijos į Arkties regioną pasieks 100 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau naujas tyrimas parodo, kad ekonominė Arkties nauda toli gražu neatsvers žalos. Skaičiuojama, kad per 15-35 metus pasaulio temperatūra dėl metano dujų išsiveržimo gali pakilti 2 laipsniais Celsijaus. Tai gali turėti katastrofiškų padarinių.
Kita vertus, nors apie metano klodus po Arktimi yra žinoma seniai, tačiau kol kas atmosferoje nebuvo rasta didelių metano kiekių. Tačiau įrodymų per pastaruosius metus pradėjo daugėti.
Tyrimo autoriai taip pat teigia, kad papildomo metano atmosferoje atsiradimas labiausiai paveiktų besivystančias šalis, kurios yra labiau pažeidžiamos nuo kylančio vandens lygio, potvynių, kylančių temperatūrų poveikio žemės ūkiui bei sveikatai.
