Antradienį tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 50 Seimo narių, 1 buvo prieš, 11 susilaikė. Projektą apsvarsčius parlamento Kultūros, Socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus teisių komitetuose, gruodžio 15 d. jis vėl turėtų atsirasti plenarinių posėdžių salėje.
Seimui pasiūlyta riboti nepilnamečiams kompiuteriniuose žaidimuose naudojamus atsitiktinio atlygio mechanizmus
Įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti mokamo atsitiktinio atlygio mechanizmo (angl. loot boxes) sąvoką ir priskirti jų naudojimą kompiuteriniuose žaidimuose neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
„Mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai – kompiuterinių žaidimų funkcijos, kuriomis naudotojas už pinigus arba už pinigais įsigyjamą virtualiąją valiutą įgyja iš anksto nežinomo turinio ar vertės virtualų objektą, – yra plačiai paplitę kompiuteriniuose žaidimuose, prieinamuose nepilnamečiams, tačiau Lietuvoje beveik nereglamentuojamos“, – sako iniciatyvos autoriai Seimo nariai konservatoriai M. Lingė ir Daiva Ulbinaitė.
Jie pastebi, kad „loot boxes“ tai yra vadinamosios „lobių skrynelės“ – iš pažiūros yra lyg ir nekaltas žaidimas, tačiau vis dėlto jos turi azartinių lošimų elgseną nuo labai ankstyvo amžiaus užkoduojančių simptomų.
„Tai yra daugumos lošėjų pradžių pradžia“, – sako Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narė D. Ulbinaitė.
Jos nuomone, turime nedelsdami taisyti situaciją, panaikinti šitą spragą ir apsaugoti savo vaikus.
Projektas numato, kad „mokamas atsitiktinio atlygio mechanizmas – kompiuterinio žaidimo funkcija, kuria naudotojas už pinigus arba už kompiuteriniame žaidime naudojamus atsiskaitymo vienetus, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjamus už pinigus, įgyja virtualų objektą, virtualią naudą ar teisę jais naudotis, kurių turinį ar vertę lemia atsitiktinumas ir kurie naudotojui nėra žinomi iki jų įsigijimo momento“.
Ši sąvoka apima tik tuos mechanizmus, kurie įsigyjami už pinigus arba už kompiuteriniame žaidime naudojamus atsiskaitymo vienetus, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjamus už pinigus.
Konservatoriai taip pat siūlo griežčiau tikrinti tokių kompiuterinių žaidimų vartotojų amžių. Į įstatymą jie siūlo įrašyti, kad techninės priemonės, skirtos vartotojų amžiui patikrinti, negali apsiriboti vien naudotojo paties deklaruojamais amžiaus duomenimis.
„Gamintojai ir platintojai išlaiko laisvę pasirinkti priemonę (pavyzdžiui, už vaiko priežiūrą atsakingo asmens patvirtinimą, susietą su mokėjimo priemone, platformos lygmens amžiaus patvirtinimo funkciją ar kitą būdą), su sąlyga, kad ji nesiremia vien nepatikrinamu naudotojo pareiškimu“, – sako M. Lingė ir D. Ulbinaitė.
Priėmus įstatymo pataisas, jų teigimu, tėvai prieš įsigydami žaidimą gaus aiškią informaciją apie kompiuteriniame žaidime naudojamus mokamus atsitiktinio atlygio mechanizmus, sumažės nepilnamečių priklausomybė lošimą imituojantiems mechanizmams, taip pat taps patikimesnės techninės amžiaus patikros priemonės.
Seimui pritarus, Vyriausybė turėtų patikslinti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarką.
Galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme pateikta azartinio lošimo sąvoka mokamų atsitiktinio atlygio mechanizmų neapima, todėl šiems mechanizmams netaikomi nei licencijavimo, nei lošėjų apsaugos, nei amžiaus cenzo reikalavimai.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme apibrėžta kompiuterinio žaidimo sąvoka, išvardyti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos kriterijai, tačiau mokamų atsitiktinio atlygio mechanizmų tarp jų nėra.
Šiuo metu įstatymas įpareigoja kompiuterinių žaidimų gamintojus ir platintojus žymėti kompiuterinius žaidimus pagal vartotojų amžiaus cenzą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Administracinių nusižengimų kodekse už žymėjimo ir skleidimo reikalavimų pažeidimą kompiuteriniuose žaidimuose numatyta nuo 140 iki 600 eurų siekianti bauda, o už pakartotinį pažeidimą– bauda nuo 600 iki 2 tūkst. eurų.
