Seimas pritarė: ėmėsi pataisos, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose būtų daugiau lietuvių kalbos

Už projektą po pateikimo balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo dešimt politikų, susilaikė 32. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

„Statistika rodo, kad valstybinės kalbos egzamino neišlaikė 20 proc. moksleivių, baigusių tautinių mažumų mokyklas, lietuvakalbėse mokyklose toks procentas yra 5–6 procentai. (...) Problema yra ta, kad valstybinės kalbos mokėjimas tautinių mažumų gretose yra nepakankamas“, – pristatydamas projektą teigė L. Kasčiūnas.

„Valstybinės kalbos mokėjimas yra raktas į valstybės gyvenimą, į galimybę kilti karjeros laiptais, kurti savo sėkmę mūsų laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje“, – tvirtino jis.

L. Kasčiūnas su kolegomis siūlo Švietimo įstatyme įtvirtinti, kad nuo 2030 metų tautinių mažumų mokyklose visi dalykai, išskyrus gimtąją kalbą, būtų dėstomi lietuvių kalba, o nuo 2028-ųjų lietuviškai būtų mokoma visuomeninio ugdymo dalykų, tai yra istorijos, geografijos, pilietiškumo, ekonomikos ir verslumo, filosofijos.

Šios nuostatos nebūtų taikomos tais atvejais, kai ugdymas vykdomas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba. Tai reiškia, kad dėl šios išimties pokyčiai nepaliestų lenkiškų mokyklų.

Konservatoriai taip pat siūlo, kad tautinių mažumų darželiuose ir priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdymas vyktų lietuvių kalba, sudarant galimybes mokytis ir tautinės mažumos kalbos. Išimtis taip pat būtų taikoma tarptautinėmis sutartimis saugomoms tautinėms mažumoms.

Anot pataisų rengėjų, tai reikštų, kad, pavyzdžiui, rusiškuose darželiuose ugdymas būtų vykdomas lietuvių kalba, tuo metu lenkiškų darželių pakeitimai nepaliestų.

Švietimo įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad užsienio valstybių piliečių vaikai būtų ugdomi lietuvių kalba ir lankytų lietuvių ugdomąja kalba veikiančias mokyklas bei darželius.

Taip užsieniečiams nebūtų sudaroma galimybė rinktis, pavyzdžiui, rusų ugdomąja kalba veikiančių tautinių mažumų mokyklų.

Prieš pradedant mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, užsieniečiams būtų sudarytos sąlygos intensyviai mokytis lietuvių kalbos, taip pat galėtų būti skiriami parengiamieji metai ar papildomos lietuvių kalbos pamokos.

„Kai dėl humanitarinių priežasčių Lietuvoje smarkiai padaugėjo ukrainiečių, baltarusių, jie savo vaikus vedė ne į lietuviškas mokyklas, bet vedė į rusiškas mokyklas (...). Natūralu, kad turbūt reikia priimti nuostatą, kuri pasakytų labai aiškų dalyką: jeigu atvažiuoja užsienietis vaikas, jis turi eiti į valstybine kalba ugdomą mokyklą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Siūlomomis pataisomis taip pat būtų sudaryta galimybė tautinių mažumų mokyklose steigti lietuviškas klases, jeigu dėl to nuspręstų mokyklos savininkas arba tokį pageidavimą išreikštų mokinių tėvai.

Anot projekto rengėjų, ši nuostata būtų aktuali savivaldybėms, susiduriančioms su lietuviškų mokyklų ir darželių trūkumu.

Analogiškai lietuviškose mokyklose būtų galima steigti tautinių mažumų klases.

Konservatoriai taip pat siūlo mokymo lietuvių kalba įvedimo arba mokymo tautinės mažumos kalba atsisakymo nelaikyti mokyklos struktūros pertvarka. Tokiu atveju mokyklos steigėjui priimant sprendimą nebereikėtų mokyklos bendruomenės pritarimo.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslawas Narkiewiczus (Jaroslavas Narkevičius) ironizuodamas šį projektą vadino Lietuvos piliečių gelbėjimo planu.

„Kodėl taip iš dalies prieinate prie šio klausimo? Gal iš karto reikėtų pasiūlyti likviduoti visas tas nesąmones su tautinių mažumų ugdymu Lietuvoje? Paimti kokios nors valstybės pavyzdį, kur viso šito nėra, ir nusispjauti į istorinę priedermę, kai tos (tautinių mažumų – BNS) kalbos buvo gerbiamos. Tada iškart pasieksite, kad mūsų Lietuvos piliečiai, kalbantys ir mąstantys kita kalba, iš karto taip pamylės mūsų brangią valstybę, jums suteiks didžiausius ordinus. Kam taip gaišti laiką, gerbiamas kolega?“ – klausė jis.

Jau kalbėdamas rimtai, J. Narkiewiczus tvirtino, jog tautinių mažumų jaunuoliai puikiai moka valstybinę lietuvių kalbą, tačiau siūlomas projektas neišspręstų kitų problemų.

„Nekalbame apie tai, kad per daugelį metų didiname lietuvių kalba dėstomų pamokų skaičių, bet nekalbame apie tai, kad nėra tinkamų vadovėlių, nėra gerai paruoštų mokytojų, nėra sudarytos sistemos, kad ne pamokų didinimo dėka būtų išmokta geresnė lietuvių kalba, o viso konteksto“, – tvirtino parlamentaras.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje veikė 57 gimnazijos, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba. Iš jų – 33 Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.