Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Po dviejų antrosios pakopos santaupų atsiėmimo bangų, lietuvių sąskaitose liepą iš viso buvo beveik 31 milijardas eurų, iš jų terminuoti indėliai sudarė 8 mlrd. eurų, o vienadieniai – daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Valstybės kontrolė jau netgi beveik puse procento mažina šalies šių metų augimo prognozę aiškindama, kad lietuviai, atsiėmę iš antrosios pakopos, daugiau pasiliko pinigų sąskaitose nei prognozavo ekonomistai.
„Vartotojai, namų ūkiai mažiau išleido nei buvo tikėtais dėl II pensijų pakopos. Daug pinigėlių išlikę sąskaitose, žmonės daugiau taupo, matyt dėl geopolitinės aplinkos ir kitų veiksnių“, – sakė Valstybės kontrolės centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Anot Lietuvos banko vadovo, iš antrosios pensijų pakopos atsiėmę pusketvirto milijardo eurų, lietuviai beveik pusę šios sumos toliau laiko sąskaitose bankuose.
„3,5 mlrd. eurų atėjo iš II pakopos, 1,6 mlrd. eurų guli bankų sąskaitose ir iš principo pinigų neuždirba, ir netgi nuvertėja dėl infliacijos. Šie pinigai galėtų būti įveiklinti“, – aiškino Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Artėja trečioji pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos banga
Po dešimties dienų baigsis jau trečiasis antrosios pensijų pakopos reformos ketvirtis, per kurį Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovas prognozuoja pasitrauksiant dar vieną kelių dešimčių tūkstančių dalyvių grupę.
„Iki spalio 14 d. dar yra galimybė parašyti pareiškimą ir gauti, ketvirčiais, tokios taisyklės, dalis, nebus šimtais tūkstančių, bet dešimtimis gali būti“, – kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Per pirmąjį pinigų atsiėmimo iš antrosios pensijų pakopos etapą dėl karo Irane pasaulyje kilo energetikos krizė, smuko finansų rinkos ir sumažėjo sumos, kurias atsiėmė antrosios pensijų pakopos dalyviai. Artėjant trečiajam pinigų atsiėmimo etapui spalį, ekonomistai vėl kalba apie galimą finansų rinkų kritimą dėl esą pervertinto dirbtinio intelekto. Tiesa, kada ir kokio dydžio kritimas gali įvykti, niekas nežino.
„DI yra burbulo zonoje, akcijos įmonių, kurios dirba DI srityje – raudonoje zonoje ir galbūt galime tikėtis jų šiek tiek korekcijų. Bet kada tai įvyks, šiais ar kitais metais, ar po 2 metų, niekas negali pasakyti, ar įvyks reikšmingas koregavimasis ar bus nereikšmingas pakritimas“, – pasakojo finansų ekspertė Jekaterina Govina.
„Reikia orientuotis į ilgą kaupimą, ilgalaikės grąžos visą laiką yra geros, bet kurios korekcijos išsilygina, kaip ir matėme su šių metų pavyzdžiu, raginčiau kaupti ilgai ir nesvarstyti apie trumpalaikius svyravimus“, – sakė „Swedbank“ investicijų valdymo bendrovės vadovas Valdas Sejavičius.
Seime bręsta planas atimti valstybės paskatas kaupiantiems
Na, o Algirdas Sysas dar šiemet Seimui siūlys naikinti kaupiantiesiems kas mėnesį mokamas valstybės skatinamąsias įmokas, taip vildamasis biudžete palikti 150 milijonų eurų kitoms reikmėms, pvz, pensijoms didinti kitais metais.
„Parlamentarai po 20 metų galvos, ką daryti su šitais, kurie šiandien darbuotojai nedalyvavo antroje pakopoje. Reikia didinti valstybines socialinio draudimo pensijas visiems, kad kuo mažiau problemų būtų ateityje“, – minėjo A. Sysas.
Beveik 35 eurų skatinamąsias įmokas iš valstybės biudžeto, anot A. Syso. šiuo metu gauna apie 360 tūkst. kaupiančiųjų, tai yra mažoji dalis iš likusių antroje pakopoje maždaug 800 tūkst. dalyvių.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
