Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Arūnas atėjo pas šunelį, kuris į Maironių kaimą Kelmės rajone atklydo dar pavasarį. Jis, nors ir nedidelis, bando reguliuoti dvikojų gyvenimą.
„Vaikai čia važinėja, mano anūkai, kimba į kojas. Taip negali būti“, – sako Arūnas.
Užtat ir Kibuko vardą šis mažylis gavo:
„Buvo prieglauda atvažiavus iš Kelmės į čia, net nepaėmė.“
Nepaėmė, nes nesugebėjo pagauti. Ir kiek šiame kieme glausis niekam nereikalingas Kibukas, nežinia. Kaip sako savanoriai, dažnai benamiai šunys ir katės tampa savanorių, o ne tarnybų rūpesčiu. Ypač, jei žmonės juos suranda naktį ar savaitgalį. Štai vilnietė Žana pasakoja, kaip gelbėjo 23 val. vakaro vyriškio surastą kačiuką.
„Paskambino, tai kačiukas Žvėryne, netoli Seimo, po tiltu. Ne kiekvienas žmogus gali pagauti mažą kačiuką. Tu neprieisi, nes jis bėgs, jis pasislėps“, – pasakoja gyvūnų gelbėtoja Žana.
Neaišku, į ką kreiptis
Žana – patyrusi gyvūnų gelbėtoja, šį mažą cyplį pagavo ir perdavė prieglaudai „Linksma uodegėlė“.
„Radus gyvūną naktį, skambinkite telefonu 1355, mes aptarnaujame tik Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, tik iš tos teritorijos priimame gyvūnus. – Jūsų darbuotojai gali naktį nuvažiuoti, kur po tiltu pastrigęs šuniukas? – Jeigu ypatingi atvejai – taip“, – komentuoja Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė.
Ypatingas atvejis – kai šuniui ar katei gresia žūtis. O kitais atvejais gelbsti asmeninės pažintys.
„Mes su vadove bendraujame, ačiū Agnei, kad ji, kada reikia, paskambini, ji atvažiuoja“, – pasakoja Žana.
O kas pažinčių neturi, skambina bendruoju pagalbos numeriu 112, kuris skirtas išsikviesti medikus, policiją, ugniagesius ir aplinkosaugininkus. Bet net ir BPC ne visada žino, į kokias tarnybas nukreipti.
„Jeigu mes turime tuos telefonus, mes nurodome žmonėms, bet susiduriame su tuo, kad po kokio pusvalandžio žmogus grįžta pas mus ir su tokia pretenzija – mes jums pasakėme ir darykite jūs, ką norit“, – pasakoja BPC vadovas Liutauras Šinkūnas.
Greičiau reaguoja savanoriai
112 reikėtų pranešti apie agresyvius, puolančius arba kankinamus gyvūnus, o ne eilinius beglobiukus. Į pasitarimą apie netvarką teikiant pagalbą beglobiams Seime į pasitarimą susirinko dešimtys valdininkų ir visuomenininkų.
Beglobiais rūpinasi Maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės ir krūva kitų institucijų, tačiau, kaip sako visuomenininkai, tvarkos nėra.
„Institucijos yra susikoncentravusios į bendrą kažkokį sprendimą, stumdosi viena nuo kitos, kas tą, kas tą turėtų padaryt, kas aną turėtų padaryti. Kažkodėl spaudimas kyla gyvūnų prieglaudoms“, – teigia gyvūnų gerovės iniciatyvų atstovė Lina Vaitekūnaitė.
Būtent prieglaudas, kurios savo surinktais pinigais sprendžia beglobių gyvūnų problemas, tarnybos labiausiai skalpuoja, kad jos perpildytos, augintiniams trūksta vietos, o kur greit padėti namų neturintį šunį ar katę, niekas nepasiūlo. Net kai gyvūnų gelbėtojai prie Seimo pagavo katę su kačiukais ir pasiūlė prie jų priežiūros prisidėti Seimo nariams, nė vienas iš jų, nors gavo laišką, pagalbos nepasiūlė.
Dabar diskusiją Seime surengusi parlamentarė Jūratė Zailskienė žada, kad reikalai pajudės.
„Reikia kurti tą bendrą algoritmą, visoms savivaldybėms panašų, kad jie informaciją teiktų irgi labai panašiai“, – siūlo J. Zailskienė.
Tačiau visuomenininkai sako, kad pirmiausia reikia atlikti bešeimininkių gyvūnų situacijos auditą ir suburti visą parą budinčias reagavimo komandas, kad gyvūnais rūpintųsi ne tik darbo dienomis, o tada, kai jiems reikia padėti.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
