Vilnietė Aurelija pasakojo, kad neseniai banke „Swedbank“ norėjo įsigyti vertybinių popierių.
„Tačiau bankas pareikalavo sutuoktinio leidimo. Nesuprantu, kodėl jis turi leisti man investuoti, juk sąskaita ne bendra. Pinigai yra mano, juos gaunu į savo asmeninę sąskaitą.
Beje, mano vyras irgi investuoja, jis irgi turi įsigijęs vertybinių popierių tik kitame SEB banke. Ir mano leidimo niekas neprašė. Leido įsigyti ir be mano leidimo“, – stebėjosi moteris.
Ji teigė nesuprantanti, kodėl bankai taiko dvejopus standartus.
„Jeigu yra kažkokios taisyklės, tai galbūt visi bankai turėtų jų laikytis, o tik tie, kurie to nori arba nenori.
Be to, visi tik skundžiasi, kad lietuviai neinvestuoja. Tačiau, kai norime tai padaryti, esame apkraunami pertekliniais reikalavimais“, – piktinosi Aurelija.
Vieni leidimo reikalauja, kiti – ne
„Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė tikino, kad remiantis Civiliniu kodeksu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymu vertybiniams popieriams įsigyti sutuoktinio leidimas nėra reikalingas.
Tuo metu SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė remdamasi teisės aktais, sakė, kad vienam iš sutuoktinių norint parduoti vertybinius popierius, kurie yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, reikia kito sutuoktinio sutikimo.
„Todėl bankas įprastai prašo kliento pateikti sutuoktinio sutikimą prieš parduodant vertybinius popierius.
Portfelio valdymo paslaugos atveju (pavyzdžiui, įsigyjant biržoje kotiruojamus ETF fondus per SEB investicijų robotą) sutuoktinio įgaliojimą pateikti paprašome iš anksto, t.y. prieš klientui atidarant vertybinių popierių sąskaitą. Taip norime efektyviai teikti šią paslaugą, kadangi ją teikdami pagal kliento suteiktą mandatą kliento naudai jo vardu perkame ir parduodame vertybinius popierius“, – komentavo banko atstovė.
Taigi remiantis įstatymais, perkant vertybinius popierius sutuoktinio leidimas – nereikalingas. Tačiau jeigu žmogus nusipirkęs juos norės parduoti, sutuoktinio leidimo jau reikės. Todėl kai kurie bankai jo prašo ir perkant vertybinius popierius.
Įsigyti leidimo nereikia, o norint parduoti jis būtinas?
Advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Eleonora Maciejevska komentuodama moters situaciją tikino, kad pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą turto įsigijimui (įskaitant vertybinius popierius) rašytinis kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas.
„Tačiau jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria nustatytas visiško atskirumo sutuoktinių turto teisinis režimas arba konkretaus turto priskyrimas asmeninei sutuoktinio nuosavybei, po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių įgytas turtas (įskaitant vertybinius popierius) yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Todėl sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti“, – komentavo teisininkė.
Anot jos, bet kokiu turtu sutuoktiniai gali disponuoti tik bendru sutarimu. Vienas iš sutuoktinių negali jo parduoti, suvaržyti ir pan. be kito sutuoktinio žinios ir sutikimo.
„Taigi, vienam iš sutuoktinių sudarius sandorį dėl turto, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, įsigijimo, norint šį turtą parduoti jau nepakaks tik vieno iš sutuoktinių valios“, – sakė advokatė.
Pasak E. Maciejevskos, parduodant vertybinius popierius, kurie yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sandorį turės sudaryti abu sutuoktiniai.
„Tik turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą vertybinių popierių pardavimo sandoriui sudaryti vienas iš sutuoktinių turės teisę sudaryti šį sandorį. Investavimas yra susijęs su tam tikra rizika, investuotas lėšas galima ir prarasti.
Todėl jeigu tam tikras bankas prašo sutuoktinio sutikimo dėl vertybinių popierių įsigijimo, tai vertintina kaip banko rūpestis sutuoktinių darniu gyvenimu, nors teisiškai turto įsigijimui rašytinis kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas“, – atkreipė dėmesį teisininkė.
Kam priklauso turtas įgytas prieš santuoką?
Pasak E. Maciejevskos, turtas, kuris yra sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, taip pat sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės.
Civiliniame kodekse numatyta, kad turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra.
Tačiau įstatymas taip pat numato ir šios teisės apribojimus.
Pagal įstatymą, sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui (gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena) savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
„Nors tai yra vienintelis įstatyme numatytas apribojimas perleidžiant asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, tačiau praktikoje notarai reikalauja kito sutuoktinio sutikimo ir visais kitais atvejais, kai sutuoktinis ketina perleisti ar suvaržyti asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Diskutuotina, ar tokie notarų reikalavimai teisėti. Kadangi asmenys nėra linkę skųsti notarų veiksmus, teismų praktikos šiuo klausimu kol kas nėra“, – komentavo teisininkė.
