Atlyginimų augimą kitąmet lems ne vien minimalios mėnesinės algos pokyčiai. Didesnį spaudimą darbdaviams kelti atlyginimus gali daryti ir darbuotojų trūkumas – ypač srityse, kuriose reikalingos specifinės techninės žinios arba rinkoje dar nėra paruošta pakankamai specialistų.
Tuo metu transporto, gamybos ir sandėliavimo sektoriams gali tekti spręsti kitokią problemą – dalis Lietuvos darbuotojų ir toliau renkasi darbą užsienyje.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „CVbankas.lt“ portalo vadovė Živilė Koncevičienė.
Šių specialistų atlyginimai gali augti
Kalbėdama apie tai, ko galima tikėtis 2027 metais, Ž. Koncevičienė pirmiausia atkreipė dėmesį į bendrą darbo rinkos taisyklę – atlyginimai sparčiau kyla ten, kur darbuotojų rasti sunkiausia.
„Atlyginimai augs pirmiausia mažiausiai uždirbantiems, bet čia tiesiog dėl ekonominės situacijos ir minimalaus užmokesčio kėlimo. Atlyginimai ypač augs ten, kur labiausiai trūksta kandidatų.
<...> Įvairūs inžinieriai, energetikos sektorius auga, kibernetinio saugumo sektorius tikrai auga ir specialistų trūksta. Tokių specialistų dar nėra daug rinkoje paruošta, duomenų analitikos pareigybė tikrai auga ir populiarėja, nes čia vėlgi susiję ir su dirbtiniu intelektu. Taip pat, aišku, patyrę programuotojai, žinoma, vis dar išliks paklausūs“, – kalbėjo Ž. Koncevičienė.
Taigi tarp sričių, kurių darbuotojams 2027-ieji gali būti palankūs, išskiriama inžinerija, energetika, kibernetinis saugumas ir duomenų analitika. Geros pozicijos darbo rinkoje turėtų išlikti ir patyrusiems programuotojams.
Vis dėlto situacija skiriasi kalbant apie tik pradedančius karjerą. Laidoje Ž. Koncevičienė pasakojo, kad dalį jaunesniems specialistams anksčiau tekusių užduočių jau gali atlikti dirbtinis intelektas, todėl patirties neturintiems darbuotojams įsilieti į darbo rinką tampa sudėtingiau.
Darbuotojų trūkumas gali dar labiau spausti kelti algas
2027 metais iššūkių gali daugėti ir sektoriuose, kuriuose ieškoma ne biuro darbuotojų. Tarp jų Ž. Koncevičienė išskyrė transportą, gamybą ir sandėliavimą.
„Dar gal tokia yra mažai smagi tendencija iki tų metų – mes turėsime didesnių iššūkių ne biuro darbuotojus prisitraukti. Tai transportas, vairavimas, gamybos sektorius, sandėliavimo sektorius. Iš tiesų nemažai mūsų darbuotojų vis dar iškeliauja į užsienį.
Tai vėlgi šitos specialybės irgi turi pretekstą jų atlyginimams augti, nes jeigu mes turime iššūkių susirasti šiose srityse darbuotojų, konkuruojame su užsieniu, esame priversti kelti atlyginimus. Nes vėlgi, kaip ir minėjau, nerastas darbuotojas šitoje vietoje tikrai kainuoja daugiau negu pakeltas atlyginimas šitai pozicijai“, – aiškino Ž. Koncevičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad į Lietuvos darbo rinką įsilieja ne tik iš užsienio grįžtantys lietuviai, bet ir kitų šalių darbuotojai. Vis dėlto kai kuriose profesijose darbuotojų trūkumas išlieka, o atvykstantieji šių laisvų vietų kol kas neužpildo.
„Yra tam tikros specialybės, kuriose vis dar sunku pakeisti darbuotojus ir ne visi atvykstantys – ar lietuviai, ar užsieniečiai – jų imasi. Prieš tai minėtose pareigybėse matome, kad mažėja kandidatų skaičius, tai ir užsieniečiai ar lietuviai, grįžtantys iš užsienio, jų vis dar neužpildo“, – sakė ji.
Kartu darbo rinkai palankią įtaką gali turėti besikeičiančios migracijos tendencijos – į Lietuvą grįžtančių gyventojų skaičius jau viršija išvykstančiųjų.
„Galime pasidžiaugti, kad esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kur turime didesnį grįžtančiųjų skaičių negu išvykstančių. Galbūt per kelerius metus, jeigu tendencija tęsis, turėsime mažiau iššūkių užpildydami tam tikras darbo vietas“, – kalbėjo pašnekovė.
Lietuviams tenka konkuruoti ir su užsieniečiais
Laidos metu Ž. Koncevičienė taip pat minėjo, kad darbuotojų norai dėl atlyginimo ne visada sutampa su tuo, kiek pasirengę mokėti darbdaviai. Tokiais atvejais įmonės darbuotojų trūkumą gali spręsti samdydamos užsieniečius, o Lietuvos gyventojams tenka su jais konkuruoti ne tik dėl darbininkiškų, bet ir dėl biuro pozicijų.
„Darbdaviai dažniausiai iš situacijos išeina taip, kad turime vis daugiau užsieniečių, dirbančių Lietuvoje. Jeigu dabar neklystu, pastaraisiais duomenimis, Vilniuje, man atrodo, kas dešimtas įdarbintas žmogus jau buvo užsienietis“, – kalbėjo ji.
Pasak pašnekovės, užsienio darbuotojų daugėja ir tose srityse, kurios nėra siejamos vien su fiziniu ar žemesnės kvalifikacijos darbu.
„Lietuviai darbuotojai tikrai pradeda konkuruoti su darbuotojais iš užsienio ir tai nebūtinai yra darbininkiškos specialybės. Tikrai dažnai yra ir biuro specialybės, kur yra nemažai užsienio darbuotojų, kurie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą“, – sakė Ž. Koncevičienė.
Vis dėlto darbuotojo galimybės išsiderėti norimą atlyginimą priklauso ir nuo jo kvalifikacijos bei konkrečios situacijos darbo rinkoje. Aukštos kvalifikacijos specialistui gali būti lengviau rasti darbdavį, pasirengusį patenkinti jo finansinius lūkesčius.
„Jeigu tai yra labai aukštos kvalifikacijos specialistas, vienu ar kitu atveju jis susiras tą darbą ir dar ras tą darbdavį, kuris sugebės atliepti jo lūkesčius“, – aiškino ji.
Kitaip, anot pašnekovės, gali būti profesijose, kuriose kandidatų netrūksta, o jų pageidaujamas atlygis gerokai skiriasi nuo to, kurį siūlo rinka. Tokiu atveju darbo ieškančiam žmogui gali tekti mažinti savo lūkesčius.
„Jeigu tai yra tokios specialybės, kuriose mes matome didelį atotrūkį, bet tie atlyginimai vis tiek pakankamai mažesni, o kandidatų yra daug, visgi turės darbuotojas pats nusileisti, susimažinti savo lūkesčius“, – kalbėjo Ž. Koncevičienė.
Ji pateikė ir praktinį pavyzdį, kaip darbo paieškos metu gali keistis žmogaus įsivaizdavimas apie norimą atlyginimą.
„Pirmiausia susikuriu CV ir nusirodau tą savo geidžiamą, pageidaujamą atlyginimą. Tačiau kai pradedu siųsti gyvenimo aprašymus ir matau, kad po penkto, dešimto ar net dvidešimto gyvenimo aprašymo nesulaukiu skambučio ir kvietimo į darbo pokalbį, greičiausiai pradėsiu mažinti savo lūkesčius ir ieškosiu kažkokių kompromisų“, – pasakojo pašnekovė.
Kompromisu tokiais atvejais gali tapti ne tik mažesnis atlyginimas, bet ir kitos darbdavio siūlomos naudos.
„Galbūt kažkokios kitos naudos atvers šiuos lūkesčius ir kažkokį susitarimą vis tiek pasieksime. Tikrai nebus taip, kad jeigu nusirodžiau 30 proc. didesnį atlyginimą nei vidutinis rinkos atlyginimas, tai tokį atlyginimą ir gausiu, kokio pageidauju“, – sakė Ž. Koncevičienė.
KODĖL TAIP NĖRA?
