Susikirto dėl algų ir priedų grynaisiais pinigais: uždrausti ar palikti kaip naudingą pasirinkimą?

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausiai tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir apmokamas darbas. Pasak jų, bankų įkainiai dideli ir apskritai atsidaryti banko sąskaitas, ypač darbuotojams iš užsienio, užtrunka nemažai laiko.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pateikė Trišalei Tarybai siūlymą, kad darbo užmokestis, dienpinigiai ir kiti mokėjimai darbuotojams būtų atliekami pavedimu į banko sąskaitą, o ne grynaisiais.

Pasak „Sandraugos“ pirmininko Kęstučio Jukniaus, mokėjimų vokeliuose praktika dažniausiai būdinga transporto sektoriaus įmonėms.

„Mūsų žiniomis, daugiau negu 80 proc. įmonių, komandiruojančių tolimųjų reisų vairuotojus į užsienį, bent dalį atlyginimo ar dienpinigių moka arba tik rodo, kad moka grynais pinigais.

Šios įmonės laikosi pozicijos, kad grynieji pinigai yra būtini transporto sektoriaus egzistavimui. Tačiau mes, tiesą sakant, nesuprantame, kuo čia dėtas atlyginimų ir dienpinigių vairuotojams mokėjimas. Be to, darbdaviai vengia palaikyti mūsų siūlymą prisidengdami bankų mokesčiais“, – pastebėjo K. Juknius.

Patys darbuotojai prašo grynųjų?

Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pirmiausia pažymėjo, kad Lietuvoje teisės aktais kol kas nėra uždrausti grynieji pinigai ir visi turi teisę juos naudoti.

„Kiek mums žinoma, toks pasiūlymas dėl atlyginimo į banko sąskaitą mokėjimo yra nepriimtinas vairuotojams. Yra keletas argumentų, kuriais remiasi vairuotojai, bendraudami su vežėjais, vežėjai į jų argumentus stengiasi pagal galimybes atsižvelgti.

Visų pirmą, labai didelė dalis šio sektoriaus darbuotojų yra užsieniečiai, atvykę iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ar kitų šalių. Jiems sąskaitos atidarymas Lietuvoje trunka ilgai (iki trijų savaičių). O sąskaitos atidarymo kaina svyruoja nuo 130 iki 400 Eurų. Išgryninimo mokesčiai yra apie 0,8 proc. nuo sumos Lietuvoje ir, pavyzdžiui, iki 12 proc. Ukrainoje. Šios sumos vairuotojams yra didžiulės, todėl jie nenori bankams palikti savo uždirbtų pinigų“, – komentavo Z. Buivydas.

REKLAMA

Asociacijos generalinis sekretorius teigė, kad vairuotojai užsieniečiai praktiniais ir saugumo sumetimais po pamainos pageidauja išsivežti uždirbtus grynus pinigus.

„Grynųjų pinigų išėmimas apribotas dienos limitais Todėl dabar yra taip, kad vairuotojai laukia Lietuvoje kelias dienas, kol galės išsigryninti pinigus. Karantino metu bankų klientai aptarnaujami tik bankomatuose, o į bankus pakliūti neįmanoma.

Be to, baudos už greičio viršijimą ir kt. dažniausiai mokamos grynais pinigais. Čia nekalbama apie Rytų šalis, tokia tvarka yra net Prancūzijoje – čia grynais pinigais mokami mokesčiai už stovėjimo aikšteles, dušus, tualetus ir kt.“ – priežastis, kodėl vairuotojams turėtų būti mokami grynieji pinigai, vardijo Z. Buivydas.

Kritikavo ir profesinių sąjungų renkamą mokestį

Jis tikino, kad profsąjungos siūlymas bus nepalankiai sutiktas pačių vairuotojų.

Taip pat vežėjų atstovas kritikavo ir profesinių sąjungų surenkamus mokesčius. Anot Z. Buivydo, juk šie irgi mokami grynaisiais.

„Be to, jei būtų įvesta tokia tvarka, tokiu atveju greičiausiai derėtų įvesti ir dar vieną patobulinimą – profesinių sąjungų mokestį uždrausti mokėti grynais pinigais, nes dabar vairuotojai skundžiasi, kad jų sumokėti nario mokesčiai nėra tinkamai apskaitomi.

„Linavos“ duomenimis, vos viena profesinė sąjunga iš vairuotojų nario mokesčius surenka į banko sąskaitą, visos kitos ima grynus pinigus, todėl šioje vietoje taip pat reikėtų įvesti analogiškus reikalavimus“, – piktinosi vežėjų atstovas.

Pakiša pasirašyti, o patikrinti neįmanoma

Pasak „Sandrauga“ pirmininko K. Jukniaus, transporto nėra vienintelis sektorius teikiantis pirmenybę atsiskaitymams grynaisiais.

„Taip pat turime duomenų, kad mokėjimas grynaisiais populiarus ir statybų sektoriuje. Tai galioja ir įmonėms, samdančioms imigrantus iš trečiųjų šalių, ir lietuvius samdančioms statybos įmonėms, komandiruojančios juos į užsienį.

REKLAMA

Galimybe atsiskaityti grynais pinigais dažnu atveju naudojasi darbdaviai savo naudai, pakišdami kasos išlaidų orderį darbuotojui, kuris jį pasirašydamas, patvirtiną apie pinigų gavimą. Tačiau, kaip rodo darbo ginčų praktika, pačio fakto apie išmokėtus pinigus, reguliuoti ir patikrinti nėra galimybės.

Būtent dėl šios priežasties kreipiantis į darbo ginčų komisiją ar teismines institucijas dėl neišmokėto atlyginimo, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, įrodyti neišmokėjimo faktą, ir laimėti bylą – beveik neįmanoma“, – teigė LPS pirmininkas K. Juknius.

Dalis statybininkų dirba šešėlyje

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigė suprantantis profsąjungų siūlymą ir tikino, kad darbuotojai turi laiku gauti atlygį už darbą.

„Tačiau tuo pačiu manome, kad atsisakyti grynųjų bus sunku. Pirmiausia, užsienio šalių piliečiams Lietuvos bankai sąskaitas atidaro labai nenoriai, o banko paslaugų įkainiai – gerokai didesni. Todėl atsiskaitymas vien bankiniu pervedimu gali būti sunkiai įgyvendinamas.

Antra, pasiūlymas neturi esminio sprendimo, kuris siektų, kad visi į Lietuvą atvykę dirbti piliečiai mokesčius mokėtų į mūsų valstybės biudžetą. Mes manome, kad turime imti teisinio reguliavimo pavyzdį iš Vokietijos ar Švedijos. Lietuviai, nuvykę dirbti į šias valstybes, turi tapti mokesčių mokėtojais“, – komentavo D. Gedvilas.

Taip pat pasak jo, nemaža dalis Lietuvos piliečių turi finansinių skolų ir jų banko sąskaitoms taikomi piniginiai nuskaitymai dėl antstolių vykdomųjų raštų.

„Tokie žmonės arba emigruoja, arba atsisako dirbti legaliai ir gauti atlyginimą pervedimu į banko sąskaitą. Vyriausybė turi matyti šią problemą ir šalinti prielaidas, trukdančias piliečiui dirbti legaliai“, – tikino D. Gedvilas.

Siūlo sprendimus, kurie mažintų šešėlį

LSA vadovo įsitikinimu, privaloma statybininko kortelė statybvietėse padėtų užtikrintų legalų darbą.

REKLAMA

„Statybininko kortelių išdavimo sistema STATREG jau yra sukurta LSA ir jau veikia nuo 2018 m. Šiandien statybininko korteles savanoriškai diegiasi Lietuvos statybų bendrovės. Tačiau LSA siūlymas įdiegti privalomą statybininko kortelę rinkoje nebuvo priimtas, todėl didelė dalis darbuotojų šiandien vis dar dirba nelegaliai, gauna šešėlinės pajamas ir demoralizuoja statybos sektoriaus įmonių darbuotojus, kurie moka mokesčius.

Manome, kad statybos sektoriui nebūtų aktualu kokia forma būtų mokamas atlyginimas, jeigu asmuo dirbtų su statybininko kortele legaliai ir mokėtų mokesčius“, – sakė D. Gedvilas.

„Vokeliuose“ pernai išmokėta 170 tūkst. eurų

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė teigė, kad pernai po atliktų įvairių kontrolės veiksmų metu buvo nustatyta 10 atvejų, kai atlyginimai buvo mokami „vokelyje.

„Bendra „vokeliuose“ sumokėtų atlyginimų suma siekė daugiau nei 170 tūkst. eurų. Užpernai suma siekė 188 tūkst. eurų, o atvejų buvo daugiau – 15. 

Daugiausia pažeidimų nustatyta maitinimo įstaigose, telekomunikacijų, augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės, pastatų statybos, mažmeninės prekybos ir transporto įmonėse.

Šių ir kitų sektorių mokesčių mokėtojų veikla ir deklaruojami mokesčiai stebimi, pokyčiai analizuojami ir rizikingiausios įmonės sulaukia VMI inspektorių vizito, o kitai daliai taikomas modelis „Įspėjau – pasirink“: įmonių vadovams siunčiami įspėjamieji laiškai arba jie kviečiami į VMI pasiaiškinti“, – aiškino specialistė.

Anot jos, jeigu verslininkai nesugeba pagrįsti mokamo dažnai net mažesnio nei „minimumas“ atlyginimo (esą tai parodo „vokelių“ mokėjimo didelę riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia VMI kontrolės procedūrų.

„Kontrolės veiksmų metu tikrinama daug dalykų – neapskaitomos pajamos, nelegalūs darbuotojai ir tuo pačiu neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas. „Vokeliai“ gali būti nustatyti bet kokio veiksmo metu, nebūtinai tuomet, kai kontrolės veiksmo tikslas buvo neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas. Iš viso pernai VMI atliko 6098 kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta papildomai mokėtina suma siekė daugiau nei 50 mln. eurų.

Nesąžiningus darbdavius pavyksta išaiškinti vykdant prevencijos ir kontrolės priemones. Taip pat labai svarbi pilietiškų šalies gyventojų pagalba. Pernai VMI sulaukė 344 anonimiškų pranešimų apie galimą atlyginimo mokėjimą vokelyje. 2019 m. tokių pranešimų sulaukta daugiau – 452“, – komentavo E. Ramanauskienė.


Rašyti komentarą...
B
Ble
2021-01-25 08:20:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Cia ne profsajungos - diversantai kazkokie...
Atsakyti
0

y
yyyyy
2021-01-25 09:47:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
....ir gerai kad grynais, otai bankai mokeščius lupa, limitai visokie, ašdirbu darbdaviui, o jis man atsiskaito, va ir viskas , kodėl mes turime bankams pelnus nešt?....
Atsakyti
-1

j
jo
2021-01-25 08:43:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir iš kur atsiranda tokios profsąjungos alia?
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų