Sumažėjusios pajamos ir Panevėžyje sparčiai augantis nedarbo lygis komisus kelia iš užmaršties. Prieš gerą dešimtmetį buvusios populiarios nenaujų prekių parduotuvės vėl atveria duris ir sulaukia nemažai lankytojų. Vieni komisuose ieško pigesnių prekių, kitus į juos atgena galimybė pardavus daiktą prisidurti nors litą kitą.
Steigti komisus suskubę verslininkai tvirtina iš tokios veiklos didelio pelno nesitikintys susikrauti, tačiau užsidirbtų pinigų užtenka ne tik duonai, bet ir sviestui.
Tik gegužę miesto centre Darbo biržos kaimynystėje duris atvėręs komisas masina ištuštėjusią piniginę papildyti pardavus ne tik drabužius, bet ir kitus daiktus. Nedidukėje parduotuvėlėje prekių pasirinkimas gana platus – nuo puošnių šventinių apdarų, batų iki rankinių, knygų, žaislų ar net tranzistorių.
Komise sutikta Geležinkelio gatvės gyventoja pasakojo nebe pirmą kartą į jį atnešanti parduoti išaugtų vaikiškų drabužėlių.
„Kol kas tik vaikų išaugtinius, tvarkingus ir mažai dėvėtus rūbus parduodu. Kai padovanoji kam, numeta, užkiša ir lieka nepanaudoti, o čia nusipirks tie, kuriems labiausiai reikia“, – aiškino panevėžietė.
Nenoromis moteris prasitarė: į komisą užsuko ne tik geros širdies, bet ir finansinių motyvų skatinama. Ji jau perprato nerašytą parduotuvės taisyklę: pirkėjas čia ieško gerų, bet pigių daiktų. Todėl už dėvėtą vaikišką drabužėlį daugiau nei 5–6 Lt neužsiprašo.
„Mažiau įkainojus greičiau nupirks. Kokia prasmė žmogui komise brangiai mokėti, jei dėvėtų drabužių parduotuvės pilnos pigių daiktų“, – įsitikinusi komiso klientė.
Gena viltis užsidirbti
Komiso pardavėjos Laimos teigimu, pirkėjai dažniausiai ieško apie 20 Lt kainuojančių prekių. Už tokią sumą netgi šventinę suknelę galima įsigyti. Ne vieną šimtą litų atsieinantys apdarai pasmerkti pirkėjo laukti itin ilgai arba taip ir lieka neparduoti.
„Brangiausiai bandyta parduoti baltą jaunikio kostiumą – už 500 Lt. Pirkėjo neatsirado, tad savininkui teko kostiumą atsiimti“, – pasakojo Laima.
Vis dėlto, anot jos, dauguma komiso klientų atneštus daiktus įvertina pigiai.
„Žmonėms labai svarbu greičiau parduoti savo prekę. Kai kurie kasdien ateina teirautis, ar jau nupirko jų daiktą.
Turbūt tarp mūsų klientų daugiau yra netekusiųjų darbo, nors nemažai nori tiesiog ištuštinti spintas“, – svarsto Laima.
Atnešusieji parduoti komisui sumoka 10 proc. prekės vertės įmoką, bet ne daugiau nei 5 litus. Naujo šeimininko senam daiktui laukiama du mėnesius. Jei sėkmė nenusišypso, savininkui belieka atsiimti savo turtą.
Televizoriaus nepardavė
Panevėžiečiai bando parduoti netgi, atrodo, tik išmesti į šiukšlių konteinerį tinkamus daiktus. Senukas atgabeno dar aštuntajame dešimtmetyje pagamintą televizorių. Už tokią senieną užsiprašė gana solidžiai – 100 litų.
„Yra atnešę ir nešvarių, net pajuodusiomis apykaklėmis marškinių. Tačiau senienų ir netvarkingų, nunešiotų drabužių nepriimame“, – pasakojo pardavėja.
Kol kas komisas nepriima ir papuošalų.
Pasak Laimos, parduotuvės klientai – patys įvairiausi: jauni ir pagyvenę, pasiturintys ir skaičiuojantys paskutinius litus iki pašalpos žmonės. Tik vyrai parduotuvėje – reti svečiai. Dažnas atėjusysis pardavėjai iškloja ne tik savo, bet ir vaikų ar kaimynų gyvenimo istorijas.
Nors komisas niekada neištuštėja, Laima tikina, kad dar per anksti vertinti, ar šis verslas pasiteisino. Jos nuomone, tikrąją panevėžiečių finansinę padėtį parodys ruduo, kai pabrangs geriamasis vanduo ir prasidės šildymo sezonas.
Komisas pasiteisino
Miesto centrinėje turgavietėje prieš šešerius metus komisą kūdikiams ir besilaukiančioms mamoms atidariusi Eglė Trošinienė prieš porą metų ryžosi įkurti ir dar vieną, skirtą paaugliams ir suaugusiesiems.
„Iš tokio verslo nepralobsi ir turto nesusikrausi, bet atlyginimą duonai užsidirbsi“, – įsitikino verslininkė.
Pasak jos, kol kas į komisą užsuka daugiau norinčiųjų parduoti nei pirkti. Didesnio pirkėjų srauto tikimasi prieš pat rugsėjo pirmąją ir rudenį.
E.Trošinienės teigimu, komisas priima tik madingesnes, tvarkingas ir sezonines prekes, nors pirmaisiais darbo mėnesiais pagyvenusios moterys tempdavo kone viską, ką rasdavo namuose užsigulėjusio.
Ištuštėjus piniginei ne vienam komisas yra paskutinė viltis bent trumpam praturtėti. Tikėdamiesi greito uždarbio panevėžiečiai ryžtasi net 1000 Lt kainavusią striukę komise parduoti už 50 Lt.
E.Trošinienė tikina taip ir nesuradusi atsakymo, kodėl vienas prekes pirkėjai tuojau pat išgraibsto, o kitos taip ir nesuranda naujų šeimininkų.
„Turime ne tik nuolatinius pirkėjus, bet ir nuolatinius pardavėjus. Vienų prekes iš karto išperka, o kitų kaip užkerėtos lentynose užsiguli“, – stebisi verslininkė.
Su kūdikiais ant rankų
Pasak E.Trošinienės, ypač sėkmingai verčiasi mamoms ir mažyliams skirtas komisas. Jame galima rasti ne tik vežimėlių, drabužių, bet ir nebenaujų čiulptukų, pientraukių, sterilizatorių, kitų kūdikius auginančioms šeimoms reikalingų prekių.
Komiso duris praveria pačios įvairiausios klientės. Vienos ieško firminių, tačiau kelis kartus mažiau nei parduotuvėse kainuojančių vežimėlių, kitas atgena skurdas.
„Skaudu žiūrėti į mamas su kūdikiais ant rankų, nes neturi pinigų vežimėliui pirkti. Bet mes dovanoti irgi negalime.
Priimdami iš kliento prekę netgi atsiklausiame, ar pirkėjui derantis galėsime kainą nuleisti“, – pasakojo E.Trošinienė.
Veikiausiai taip pat skurdas moteris verčia į komisą nešti nors ir varganą, bet vis šiokį tokį turtą: apipelijusius vežimėlius, nudėvėtus vaikiškus drabužius.
Inga Kontrimavičiūtė
