Dar visai neseniai aukso amžių išgyvenę statybininkai šiuo metu vis aršiau pliekiasi įvairių projektų, rangos konkursuose siūlydamiesi dirbti už neįtikėtinai mažas kainas.
Nors Statistikos departamentas skelbia statybų sąnaudas nukritus tik keliais ar keliolika procentų, pasitaiko, jog konkursuose projektai atpinga net ne procentais, o kartais. Tai atneša savų rūpesčių - užsakovams tenka aiškintis, ar iš tiesų už tokias mažas sumas galima kokybiškai padaryti darbus, taip pat - jei įmanoma, koreguoti savo planus didinant darbų apimtį.
Geriau gyvena tie, kurie statybų kainoms pakilus iki neregėtų aukštumų pasirašė su užsakovais sutartis ne vieneriems metams be jose numatytos galimybės kasmet perskaičiuoti kainas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Audriaus Vaznelio, jei sutarties trukmė yra ilgesnė nei metai, turėtų būti numatyta galimybė kainą indeksuoti.
Vis dėlto valdžios institucijų atstovai atkreipia dėmesį, jog kainų piko metu apie kokią nors krizę nebuvo galvojama, tad įkainius buvo stengiamasi fiksuoti, kad perskaičiuojant netektų dar labiau paploninti kišenės.
Į konkursus - be kvalifikacijos
"Kainos priklauso nuo to, koks konkursas, kokie darbai. Viename iš paskutiniųjų konkursų - rangos krantinių statybai - kaina nukrito beveik 40 proc. palyginti su ta, kokia buvo skaičiuota. Dalyvių skaičius labai didelis, kai kurie net neturi reikiamos kvalifikacijos, bet vis tiek bando laimę. Jaučiama, kad atėjo badmetis", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas laikinai einantis Algirdas Kamarauskas.
Tiesa, anot jo, sudėtingesni, specifiniai darbai taip smarkiai nepigo.
"Skelbiant, pavyzdžiui, mokyklų pastatų renovacijos pirkimą kainos būna 30-40 proc. mažesnės. Pasiūlymų labai daug", - pastebi ir uostamiesčio savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.
Vis dėlto pulti džiaugtis tokiomis kainomis miesto valdžia neskuba. Anot E. Jurkevičienės, toks drastiškas kainų kritimas kelia abejonių ir turi būti pagrįstas.
Tačiau labiausiai pribloškia ir apie buvusį nemenką rangovų pelną liudija AB "Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus Leono Makūno įvardijami skaičiai. Anot jo, praėjusiais metais nutiesti vieną metrą vandentiekio tinklų kainavo apie 1 tūkst. litų, o dabar konkursuose dalyvaujantys rangovai siūlosi už šį darbą imti vos 100-300 litų. "Klaipėdos vandeniui" tai atveria galimybes už anksčiau planuotas sumas sutvarkyti ir nutiesti gerokai daugiau tinklų.
Su ta pačia suma daugiau nuveikti galės ir daugiabučių namų kiemus remontuojanti uostamiesčio valdžia.
"Buvo pasirašyta sutartis su kitu rangovu. Įkainiai mažesni apie 20 proc." - sakė Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė.
Tiesa, šie 20 proc. šiais metais reiškia ne taip jau daug - kiemų duobėms lopyti skirta 170 tūkst. litų, nors visiems, nuo 2006-ųjų laukiantiems eilėje, reikėtų maždaug 2 milijonų.
Užfiksavo aukštumas
Žvelgdama į pokyčius statybų rinkoje, Klaipėdos valdžia trina rankas - tikimasi gerokai sutaupyti skelbiant naujus konkursus. Pavyzdžiui universalioji arena, galėjusi kainuoti per 100 mln. litų, viliamasi, bus pora ar netgi daugiau dešimčių milijonų pigesnė.
Vis dėlto esama situacijų, kai statytojų apetito sumažinti negalima. Pavyzdžiui, rekonstruojamos Danės krantinės uostamiesčiui neatsieis pigiau, mat sutartyje su rangovais nebuvo numatyta galimybė perskaičiuoti įkainius.
"Konkursas buvo skelbtas esant pačiam kainų pikui. Tebesitęsiant kilimui mums buvo svarbu tą kainą užfiksuoti", - aiškino E. Jurkevičienė.
Tačiau, anot Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo Romualdo Stasiulio, rangovai buvo paprašyti prisiimti ant savo pečių nuo šių metų vienu procentu padidėjusį PVM.
Ten, kur įmanoma, apkarpyti kelininkų pelną yra užsimojęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
"Pavyzdžiui, buvo skelbtas Kauno oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijos konkursas. Projektinė sąmata buvo 30 mln. litų, o konkurso metu pasiūlyta 19 milijonų su viršum. Toks yra realus vaizdas. Taigi ministerijai yra pavesta peržiūrėti sutartis. Tačiau sutartis sutarčiai nelygi - vienur kainos yra fiksuotos ir sudėtinga ką nors padaryti, tai kvepia teismais. Toks jau tas mūsų pirmtakų palikimas. O ten, kur sąlygos leidžia, vyksta derybos su rangovais. Kol kas konkrečių skaičių pasakyti dar negaliu", - sakė ministras.
"Negatyvus reiškinys"
Adakras ŠEŠTAKAUSKAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas:
Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasarį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, bendras statybų pigimas siekia 4,2 proc. (darbo jėga pigo 21,3 proc., medžiagos brango 3-5 proc.). Praėjusių metų spalį lyginant su šių metų kovu, statybos vidutiniškai atpigo 10 proc.: keliai, gatvės - 8 proc., inžineriniai statiniai - 7-8 proc., mažaaukštė statyba - 12 proc. Beje, kvalifikuota darbo jėga nepinga.
Tačiau statistinė kaina yra viena, o konkursuose - visai kas kita, ten jau eina labai "nučiulptos" kainos. Nėra jokios paslapties, kai į konkursus eina blefuodami. Jeigu kainos numušamos perpus ar netgi dar daugiau, tai yra negatyvus reiškinys: arba vienadieniai darbai, arba vienadienės kompanijos, arba prasčiausios, nesertifikuotos ar kontrabandinės medžiagos. 40-50 proc. pigiau kokybiškai padaryti darbų negalima.
Kainos labiausiai krito ne pernai, o šiemet. Tai reiškia, kad visi nemalonumai dar ateityje. Statyba - ekonomikos atspindys. Kai ekonomika eina į dugną, statyba - trigubu greičiu.
Giedrė Norvilaitė
