„Sodros“ pensijų didinimas: daugiau dirbančių apiplėšimas ar apsauga nuo skurdo?

Politikai ir valdininkai dažnai mėgsta pamokyti gyventojus dirbti legaliai ir mokėti mokesčius. Esą tik taip galima užsitikrinti pensiją senatvėje. Tačiau naujausiu pasiūlymu, panašu, siunčiama visiškai kitokia žinia: gali dirbti trumpiau ir mokėti mažiau mokesčių, bet dėl to pensija didės tik greičiau.

Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė planus, kaip nuo kitų metų bus keičiamas pensijų indeksavimas.

Bene didžiausias pokytis lauks tų, kurie turi sukaupę daugiau nei minimalų 15 m., bet mažiau nei būtinąjį 32 m. stažą.

Kitaip nei yra dabar, jų bendroji pensijos dalis nebebus proporcingai mažinama atsižvelgiant mažesniam nei būtinasis stažui. Paprastai kalbant, bus laikoma, kad dirbę 15 metų pensijos užsidirbo tiek pat, kiek ir dirbę 32 metus.

Taip pat planuojama papildomai indeksuoti ir individualiąją pensijų dalį, kuri yra susieta su darbuotojo mokamomis įmokomis.

Kaip skaičiuoja ministerija, per kelerius metus iki 2024 m. mažiausios pensijos (už minimalų atlyginimą dirbusiems 15 m.) padidės daugiau kaip 2 kartus – nuo dabartinių beveik 123 eurų iki 283 euro.

Didžiausios pensijos (pvz., 35 metus dirbusiems ir įmokas mokėjusiems nuo 3 vidutinių algų dydžio atlyginimo) turėtų kilti tik apie 28 proc. – nuo dabartinių 655 eurų iki 837 eurų.

Kai kurie specialistai yra įsitikinę, kad tokie ministerijos pasiūlymai yra žalingi, nes padėtį labiau gerina tiems, kurie dirbo trumpiau ir mokėjo mažiau įmokų. Ministerija laikosi pozicijos, kad mažiau dirbusius reikia saugoti nuo skurdo.

Dings motyvacija mokėti mokesčius

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė kritiškai vertina naujausius siūlymus mokėti vienodą bendrąją pensijos dalį tiems, kurie turi 15 m. stažą ir tiems, kurie jo sukaupė virš 30 m.

„Tokia tvarka nemotyvuotų tų, kurie mokesčius moka sąžiningai. Ta motyvacija stipriai sumažėtų, neliktų akstino gauti legalias pajamas. Gavus nelegalių pajamų ir nuo jų nemokėjus mokesčių, žmogus mažai ką prarastų, nes senatvėje pensija beveik nenukentės“, – svarstė D. Čibirienė.

Anot jos, ne paslaptis, kad daugelis žmonių gauti legalias pajamas renkasi tik dėl to, kad nori tam tikrų garantijų pensijoje.

„O dabar tokia motyvacija kaip ir ištirptų. Tai būtų tarsi nelegalių pajamų pasirinkimo pateisinimas“, – aiškino pašnekovė.

Jos nuomone, reikėtų labai gerai įvertinti ir suskaičiuoti visas išmokas, kurias gauna pensininkai, kokia yra bendra jų piniginė vertė.

„Visos tokios išmokos turėtų būti pervadintos į pensijas ir jų dydis bei forma turėtų motyvuoti mokėti mokesčius. Tuo metu socialinės išmokos turėtų būti nedidelės. Galbūt jos net turėtų būti daugiau natūrinės, o ne piniginės, kad žmogus tiesiog gautų minimalų aprūpinimą ir labai nedaug grynųjų pinigų“, – kalbėjo LBAA prezidentė.

REKLAMA

Įspėja apie grėsmes

D. Čibirienė taip pat atkreipė dėmesį, kad pensijos mokėjimas ne visada tiesiogiai priklauso nuo per darbinę karjerą sumokėtų įmokų.

„Žmogus gali per gyvenimą sumokėti tikrai daug mokesčių, bet nesukaupti 15 m. stažo ir pensija jam nebus mokama. Nors gali būti, kad visa ta mokesčių suma bus didesnė nei sumokėjo kitas žmogaus, sukaupęs 40 m. darbo stažą“, – aiškino pašnekovė.

Jos nuomone, vertėtų panagrinėti kaimyninių šalių patirtį ir mažinti dabar nustatytą minimalų pensijų draudimo stažą, kad jos labiau priklausytų nuo įmokų sumos.

„Suprantu, kad nesinori, bet galbūt pradžioje būtų galima mažinti privalomąjį pensinį stažą nuo 15 iki 10 metų. Tik tai iš tikrųjų labiau motyvuotų kaupti tą stažą ir mokėti įmokas“, – įsitikinusi LBAA prezidentė.

Kita vertus, pasak jos, socialines išmokas taip pat reikėtų peržiūrėti:

„Dalis jų galėtų būti skiriama natūra – pavyzdžiui, maitinimas valstybės finansuojamose valgyklose, taip pat gyvenamas būstas. Na, kad išmokos pinigais būtų minimalios ir kad būtų didesnė motyvacija dirbti ir legaliai mokėti mokesčius.“

D. Čibirienės teigimu, to nepadarius, Lietuvos socialinės apsaugos sistema bus tokia, kad dirbti neapsimokės. O jeigu sistema taps panaši į galiojančią Vokietijoje, kai išmokos naudingos ne tik vietiniams gyventojams, bet ir nieko nemokėjusiems atvykėliams, tuomet turėsime ir panašių problemų.

Vienoda išmoka ir apskaitos vieneto vertė

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atsargiai vertina naujausius pasiūlymus neturinčių būtinojo stažo pagrindinę pensijos dalį prilyginti turintiems.

„Kiek diskutuojame tarpusavyje, nuomonės – nevienareikšmės, yra įvairių. Vieni sako, kad reikia atsižvelgti ir į tuos, kurie gauna mažiausias pensijas. Kiti sako, kad reikia tą viduriniąją klasę stiprinti. Tiesiog sunku vieningą nuomonę suformuoti.

Dėl ko sutariame, tai pirmiausia, kad pritrūko argumentų, kodėl siūloma labiau pensiją didinti turintiems 15–30 m. stažą. Įtariu, kad taip lyg ir apibrėžiama ta vidurinioji klasė“, – komentavo pirmininkė.

REKLAMA

Pasak jos, konfederacijoje vykusiose diskusijose iškilo mintis dėl galimų pakeitimų, susijusių su mažiausiomis pensijomis.

„Galbūt būtų vertinga diskutuoti ir kalbėti, kad bazinė pensija būtų kaip toks minimumas, kad visi būtų užtikrinti dėl kažkokių minimalių pajamų, o po to jau auginti pensiją atsižvelgiant į žmogaus stažą, į pajamas, sumokėtus mokesčius ir panašiai. Lyg tokia panaši pensijos struktūra yra ir Vokietijoje“, – komentavo I. Ruginienė.

Jos nuomone, keičiant pensijų indeksavimą, reikėtų peržiūrėti ne tik su stažu susietą bendrąją jų dalį bet ir individualiąją, kuri priklauso nuo mokėtų įmokų.

„Iš tikrųjų reikėtų galvoti ir apie pensijų apskaitos vienetą, kuris dabar yra nepagrįstai didelis. Mūsų žmonės iš tikrųjų gauna mažas algas ir pensijos augimas jiems labai mažas, tik po kelis eurus vis prisideda“, – kalbėjo pirmininkė.

Jos teigimu, reikėtų žeminti apskaitos vieneto kartelę, nes maždaug 1300 eurų atlyginimas, garantuojantis vieną apskaitos vienetą, darbo žmonėms yra gana didelis:

„Ypatingai gamybos sektoriuje matome, kad įmonėse žmonės išeina į priešlaikinę pensiją, nes jau nebeturi jėgų tęsti tą darbą. Maža to, kad dirbdami gavo mažą atlyginimą, tai ir išankstinė pensija yra mažesnė už įprastinę. Tad viskas veda į tą mažų pajamų dydį.“

Ar draudimo įmokos netaps papildomu mokesčiu

Ekonomistas Raimondas Kuodis gana kategoriškai pasisako apie naujausius planus dirbusiems trumpiau bendrąją pensijos dalį didinti daugiau nei tiems, kurie dirbo ilgiau.

„Vyksta traukinio apiplėšimas, kol jūsų dėmesys kitur. Tiksliau, „Sodros“ apiplėšimas. Nors tai pateikiama kaip kažkoks nežymus parametrų keitimas, taip nėra – tai esminio socialinio kontrakto keitimas. Konstitucinio lygio klausimas, kitaip tariant. Bet daromas tyliai ramiai“, – socialinio tinklo paskyroje rašė R. Kuodis.

Jo įsitikinimu, siūlydami tokį pensijų skaičiavimo pakeitimą politikai po fakto išgelbės gyvulių ūkį ir šešėlį, kiek pagerins „gerovės valstybės“ statistiką, bet galutinai pavers „Sodros“ įmokas kitu gyventojų pajamų mokesčiu su visomis to pasekmėmis.

REKLAMA

„Priežastys gali būti labai proziškos – giminaičiai etc. Seime kalbama, kad dvigubas mokėjimas už dvynukus atsirado vienam seimo nariui laukiantis dvynukų. Štai taip tvarkoma ši valstybė. Tik neužmirškime svarbiausio – gerovės „valstibė“ ant neteisingumo nestovi“, – kiek ironizuodamas komentavo ekonomistas.

Jis skeptiškai vertino argumentus, kad siūlomu pakeitimu tariamai norima pagerinti moterų, kurios dėl vaikų priežiūros sukaupė mažiau stažo, padėtį. Anot R. Kuodžio, jeigu norima padėti motinoms, tai tik joms tiesiogiai ir reikėtų padėti, o ne visiems vienu metu.

Įmokų ir išmokų asimetrijos iliustracija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesiai neatsakė, kodėl siūlo per darbinę karjerą sumokėjusiems mažiau įmokų pensijas didinti labiau nei tiems, kurie įmokų sumokėjo daugiau.

„Su socialinio draudimo įmokomis susijusi tik individualioji pensijų dalis (taip yra tik nuo 2019 m., – aut. past.). Atotrūkis tarp sumokamų įmokų ir gaunamų išmokų dydžio iliustruoja įmokų ir išmokų asimetriją bei poreikį nuosekliai vis labiau didinti pensijų apskaitos vieneto vertę.

Būtent dėl šios priežasties teikiami tokie siūlymai dėl naujo pensijų indeksavimo modelio, kad gyventojai būtų labiau motyvuoti mokėti socialinio draudimo įmokas“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

Jame taip pat pažymima, kad ir Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad socialinio draudimo įmokos yra pagrindas diferencijuoti pensijų dydžius.

„Kartu reikėtų prisiminti, kad pensijų draudimo įmokos finansuoja ne tik senatvės pensijas – iš jų solidariai mokamos netekto darbingumo, našlių, našlaičių pensijos, iki 1995 m. paskirtos maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos (jomis atskirai nesidraudžiama).

Todėl, pvz., netekto darbingumo pensijos gavėjas per gyvenimą už tas pačias pensijų įmokas gaus daugiau išmokų, o netekto darbingumo pensijos gavimo laikas bus įtrauktas į jo stažą senatvės pensijai“, – aiškino ministerija.

REKLAMA

Ji priminė, kad bendraisiais mokesčiais finansuojama bendroji pensijos dalis atlieka apsaugos nuo skurdo arba paramos funkciją.

„Dirbantieji nesidraudžia bazinei pensijai, bet ją gauna, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio jų individualioji pensijos dalis. Šiuo metu jos dydis priklauso nuo stažo. Stažas sumokėtų įmokų arba mokesčių dydžio neatspindi. Be to, prie mažiausių pensijų (iki 260 eurų) mokamos bendraisiais mokesčiais finansuojamos mažų pensijų priemokos“, – nurodoma ministerijos komentare.

Jame taip pat primenami pagrindiniai siūlymai:


Rašyti komentarą...
B
Bite
2021-07-26 07:37:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pensininkai turintys stažą ir mokėję mokesčius taip pat augino vaikus, prižiūrėjo senus tėvelius neatsitraukdami nuo darbo, aukojo savo atostogas, dirbo ištisą parą (miegodavo 3-4 valandas) , kad išlaikytų legalų darbą ir šeimą. Net mintyse nebuvo dirbti už vokelyje gaunamą atlyginimą. mes sukomės kaip galėjome. Tuo metu mes neturėjome tokių patogumų kaip dabar: nebuvo nei pampersų, nei skalbimo mašinų, nei gatavų mišinėlių vaikams. Viską reikėjo savo rankelėmis atlikti savo sveikatos sąskaita Taip kad dabartiniai pasiūlymai p. Navickienės tai nusikaltimas prieš dorai ir sąžiningai dirbusius ir gyvenusius Lietuvos žmones. Raginu atsistatydinti soc. apsaugos ir darbo ministrę p. Navickienę kaip neatitinkančią savo darbo vietai.
Atsakyti
-16

P
Pilietė
2021-07-26 08:50:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dirbau 40 m.dirbdama slaugiau tėvus, neįgalų brolį, auginau vaikus. Žodžiu sukausi, kaip voverė rate. Kaimynas vis pašiepdavo: daug dirbsi-mažai gausi. Pasirodo jis buvo teisus. Jo stažas 16 metų. Kai aš ariau, jis"spekuliavo", pasisatė namą. Nepavydžiu-tik mūsų pensijos dabar bus vienodos. Tai ar verta buvo tiek metų sažiningai dirbti ir mokėti mokesčius. " Valio ministrei -taip ir toliau."
Atsakyti
-14

V
Valter
2021-07-26 08:12:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mūsų valdžia mulkis mūsų liaudį kaip nori,na anais laikais jei kas metais galėjai į Maskva pasiskųsti kaip mums kad buvo dėl buto ir greit sutvarkė lietuvių biurokratus o kur dabar
Atsakyti
-8

SKAITYTI KOMENTARUS (75)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų