Žiemą neretai pasitaiko gyventojų nusiskundimų, kad tam tikra gatvė ar šaligatvis yra neprižiūrėtas, slidus ar nenuvalytas.
Tokiu atveju žmonės piktinasi savivaldybių ir gatvių priežiūros įmonių darbu, tačiau retas žino, kad kelių ir šaligatvių priežiūra vykdoma pagal nustatytą tvarką ir prioritetus, o ne visos miesto ar gyvenvietės teritorijos priklauso tai pačiai institucijai ar yra tvarkomos vienu metu.
Skirtingos gatvės, šaligatviai, kiemai ar užmiesčio keliai turi skirtingus savininkus, priežiūros lygius ir valymo terminus, kurie priklauso nuo eismo intensyvumo, vietos svarbos bei oro sąlygų.
Taigi, kokia yra kelių ir šaligatvių priežiūros tvarka?
Turi pasirūpinti 1,7 tūkst. gatvių priežiūra
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pažymėjo, kad Vilniaus teritorijoje yra apie 2000 gatvių.
Anot jo, iš jų apie 1700 priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir šiose gatvėse važiuojamąją dalį nuo sniego valo „Grinda“.
Tuo metu likusiose gatvėse valymu turi pasirūpinti jų savininkai: „Via Lietuva“, sodų bendrijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Kurios gatvės priklauso kuriems savininkams, galima pasitikrinti Vilniaus miesto savivaldybės žemėlapyje.
G. Grubinskas nurodė, kad bendrojo naudojimo teritorijose takų, laiptų bei kitos pėstiesiems ir dviratininkams skirtos infrastruktūros valymu rūpinasi penkios bendrovės:
- UAB „Grinda“ dirba Senamiestyje (Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijos);
- UAB „Ekonovus“ – miesto Centre (Žvėryno, Naujamiesčio, Šnipiškių, Vilkpėdės, Naujininkų, Žirmūnų, Senamiesčio, Rasų ir Šeškinės seniūnijos) ir Pašilaičiuose (Pašilaičių, Justiniškių, Viršuliškių, Fabijoniškių ir Šeškinės seniūnijos);
- UAB „Stebulė“ – Antakalnyje (Antakalnio seniūnija), Žirmūnuose (Verkių, Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijos), Verkiuose (Verkių seniūnija), Aukštuosiuose Paneriuose (Panerių ir Naujininkų seniūnijos), Naujojoje Vilnioje (Naujosios Vilnios, Rasų ir Antakalnio seniūnijos), Salininkuose (Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Rasų seniūnijos), Žemuosiuose Paneriuose (Panerių, Grigiškių ir Vilkpėdės seniūnijos);
- UAB „Šilėja“ – Pilaitėje (Pilaitės seniūnija);
- UAB „Ecoservice“ – Lazdynuose (Lazdynų ir Karoliniškių seniūnijos).
Pagal ką nusprendžia, kada valyti?
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pažymėjo, kad tiek gatvės, tiek pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo infrastruktūra yra skirstomos į kategorijas, pagal eismo intensyvumą, viešojo transporto trasas ir kitus kriterijus.
Nuo šių kriterijų priklauso, kaip greitai jos bus nuvalytos.
G. Grubinskas paaiškino, kad pirmiausia valomos vietos, priskiriamos I kategorijai, tuomet II kategorijai ir pan.
„Paprastai tariant, tiek snygio metu, tiek vos jam pasibaigus prioritetine tvarka valomi magistraliniai šaligatviai, pagrindinės gatvės, laiptai, takai prie sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, viešojo transporto stotelės, vėliau – mažesnio intensyvumo gatvės, likę šaligatviai ir kiemai prie gyvenamųjų namų“, – komentavo jis.
Anot pašnekovo, kuo snygis ilgesnis ir intensyvesnis, tuo atsiranda didesni sniego kiekiai, kuriuos reikia nuvalyti, taigi atitinkamai kiekvienos vietos valymas dėl objektyvių priežasčių trunka ilgiau.
„Rangovai dirba nepertraukiamai, pamainomis, todėl prašome šiek tiek kantrybės, jei mažesnio judėjimo intensyvumo vietos dar nėra išvalytos“, – pasakojo G. Grubinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kiemuose esančių automobilių stovėjimo aikštelių valymas atliekamas tik pasirūpinus saugiu judėjimu mieste, t. y. kai jau nuvalytos ar baigiamos valyti gatvės, šaligatviai, laiptai, viešojo transporto stotelės ir pan.
„Svarbu ir tai, kad aikštelės gali būti išvalytos tik kai jose nėra automobilių.
Taigi apie poreikį nuo sniego išvalyti stovėjimo aikštelę kieme reikėtų informuoti savo seniūniją, kuri suderintų valymą su už teritoriją atsakingu rangovu ir informuotų gyventojus, kokiu laiku automobiliai turi būti laikinai patraukti“, – paaiškino savivaldybės atstovas.
Jis nurodė, kad apie dar nenuvalytas ar netinkamai nuvalytas vietas visuomet galima pranešti tiek savivaldybei, tiek atitinkamai seniūnijai – pranešimai peržiūrimi nedelsiant, o įvertinus situaciją organizuojamas valymas.
Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose?
Prisnigus ypač aktualus tampa klausimas, kas privalo rūpintis sniego valymu daugiabučių namų teritorijose ir kas atsako už galimus incidentus.
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininkas Rokas Puodžiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakomybė dėl sniego valymo ir teritorijos priežiūros kyla ne „iš įpročio“, o tiesiogiai iš teisės aktų.
Anot teisininko, Civiliniame kodekse nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai reiškia, kad butų savininkai atsako tik už tuos objektus, kurie jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
„Šiuo atveju butų savininkams tenka pareiga rūpintis ir tuo žemės sklypo plotu, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra priskirtas daugiabučiui gyvenamajam namui – t. y. kai žemės sklypas yra suformuotas ir perduotas namo savininkams valdyti“, – pažymėjo R. Puodžiūnas.
Teisininkas pažymi, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka administratorių. Nepriklausomai nuo pasirinktos formos, pareiga rūpintis namui priskirtu žemės sklypu ir jo priežiūra, įskaitant sniego valymą, išlieka.
„Bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo žemės sklypo tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus. Administratorius organizuoja namo ir jam priskirto žemės sklypo priežiūrą, o jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai bendromis teisėmis ir pareigomis rūpinasi bendrojo naudojimo objektais bei sklypu.
Esminė taisyklė išlieka tokia: už švarų ir nukastą daugiabučio kiemą atsako žemės sklypo savininkas. Atitinkamai bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo rūpintis tik tuo žemės sklypu, kuris jam yra priskirtas ir perduotas valdyti“, – pastebėjo teisininkas.
Jeigu žemės sklypas daugiabučiui nėra priskirtas arba neperduotas savininkams, atsakomybė už jo priežiūrą tenka savivaldybei. Tokiu atveju būtent savivaldybė organizuoja sniego valymą ir slidumo mažinimą.
Teismų praktika patvirtina, kad namo administravimas apima ir sniego bei ledo šalinimą nuo stogo. Jei dėl šios pareigos nevykdymo padaroma žala žmonėms ar turtui, administratorius ar savininkas gali būti laikomas atsakingu ir privalėti atlyginti nuostolius.
„Taigi dėl nenukastų kiemų ar slidžių teritorijų reikia kreiptis į tą subjektą, kuriam priklauso žemės sklypo priežiūra, o dėl sniego ar varveklių nuo stogo – visais atvejais į namo savininką ar administratorių“, – paaiškino R. Puodžiūnas.
Išbarstoma iki 1000 tonų druskos
Anot „Grindos“, vienas svarbiausių gatvių priežiūros žiemą darbų – prevencinis kelių barstymas, kai važiuojamoji danga barstoma iš anksto, jei prognozuojama temperatūra – žemiau nulio.
Net ir tuomet, kai dieną vyrauja teigiama temperatūra, prevenciškai išberta medžiaga padeda išvengti staigaus ledo susidarymo bei sumažina slydimo ir nelaimingų atsitikimų riziką.
„Žiemos priežiūra vykdoma vadovaujantis nustatytomis taisyklėmis. Kai prognozuojamas šaltis, lijundra ar plikledis, arba kai dėl oro sąlygų būtina užtikrinti pagrindinių gatvių saugumą, gatvės barstomos druskos ar druskos ir smėlio mišiniu“, – sako bendrovės „Grinda“ veiklų valdymo grupės vadovas Matas Milius.
Iš viso bendrovė prižiūri daugiau kaip 1700 Vilniaus gatvių, kurių bendras ilgis siekia 1270 kilometrų.
Anot bendrovės, gatvės suskirstytos į penkis priežiūros lygius pagal eismo intensyvumą ir svarbą, todėl barstymo bei valymo darbai organizuojami pagal realius poreikius skirtingose miesto dalyse.
Intensyviausios miesto transporto arterijos (Geležinio Vilko, Ukmergės, Žirmūnų, Žalgirio, Justiniškių, Antakalnio g.) išvalomos ir pabarstomos ne vėliau kaip per 3 val. po snygio, vidutinio intensyvumo (Ševčenkos, Algirdo, Pavilnio g.) – ne vėliau kaip per 5 val.
„Vienu metu mieste dirba iki 50 barstytuvų, kurie turi modernias valdymo sistemas ir GPS sekimą, o tai leidžia tiksliai stebėti atliktus darbus ir optimizuoti maršrutus. Šiemet „Grindos“ specialiosios technikos parką papildė 14 naujų barstytuvų, kurie tolygiau paskirsto barstomą medžiagą“, – paaiškino bendrovė.
„Grinda“ Vilniaus gatvėms ir prižiūrimai Senamiesčio teritorijai šiam sezonui įsigijo virš 30 tūkst. tonų druskos, apie 12 tūkst. tonų smėlio ir 300 tonų skaldelės.
Intensyviausios gatvės yra barstomos druska, mažesnio intensyvumo – smėlio ir druskos mišiniu, o pėsčiųjų takai, aikštės ir laiptai barstomi druska arba skaldelės ir druskos mišiniu. Važiuojamoji gatvės dalis skalda nebarstoma, kad neapgadintų transporto priemonių.
Esant intensyviam snygiui, per vieną parą gali būti išbarstoma iki 1000 tonų druskos.
Kaip prižiūrimi užmiesčio keliai?
AB „Kelių priežiūra“ akcentuoja, kad užmiesčio kelių žiemos darbai organizuojami pagal penkis skirtingus priežiūros lygius.
Anot kelininkų, pirmiausia valomi ir barstomi intensyviausio eismo keliai, jungiantys didžiuosius miestus ir svarbiausias transporto arterijas, o mažėjant eismo intensyvumui, taikoma kitokia kelių priežiūros darbų trukmė, pobūdis ir prioritetai.
I priežiūros lygis. Šiuose keliuose darbas vykdomas visą parą, sningant jie valomi nedelsiant, o esant plikledžiui ar lijundrai barstomi bet kuriuo paros metu.
„Nustojus snigti ar pustyti, kelias turi būti nuvalytas ir pabarstytas ne daugiau kaip per dvi valandas. Sningant ar pustant leidžiamas ne didesnis kaip 4 cm puraus sniego sluoksnis. Šiuo lygiu prižiūrimi keliai Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1), „Via Baltica“, Vilniaus pietinis aplinkkelis (A19) ir kiti“, – komentavo kelininkai.
II priežiūros lygis. Šiam priežiūros lygiui priklauso didžioji dalis magistralinių ir intensyviausių krašto kelių, o darbai atliekami nuo 4 iki 22 valandos.
„Nustojus snigti ir (arba) pustyti, sniegas turi būti baigtas valyti, o, susidarius plikledžiui, apledėję ruožai pabarstyti ne vėliau nei per 3 darbo val.
Be to, sningant ar pustant puraus arba šlapio sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 7 cm. Ryte, esant slidžiai kelio dangai, pirmą kartą barstoma iki 7 val.“ – pastebėjo „Kelių priežiūra“.
III priežiūros lygis. Šiam priežiūros lygiui priklauso didžioji dalis krašto ir intensyviausi rajoniniai keliai. Darbai vykdomi nuo 4 iki 19 valandos.
„Esant nesudėtingoms oro sąlygoms, gali būti atsitiktinės provėžos (iki 2 cm gylio). Atsitiktinėse vietose (išskyrus ratų vėžę) gali būti puraus arba prispausto sniego sluoksnis. Sningant ir (arba) pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 10 cm“, – paaiškino kelininkai.
IV priežiūros lygis. Šiam lygiui priskiriami krašto ir rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis nei 1000 automobilių per parą. Tokiuose keliuose darbai atliekami nuo 6 iki 18 valandos.
„Nustojus snigti ir (arba) pustyti, sniegas turi būti baigtas valyti, o, susidarius plikledžiui, apledėję ruožai pabarstyti ne vėliau nei per 6 darbo val. Kai orų sąlygos nesudėtingos, ant kelio dangos puraus sniego ar ledo sluoksnis gali siekti 3 cm. Sningant ar pustant, sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 10 cm“, – nurodė kelininkai.
V priežiūros lygis. Šiam priežiūros lygiui priklauso didžioji dalis valstybinės reikšmės rajoninių kelių, taip pat ir keliai su žvyro danga. Šiuose keliuose darbai vykdomi nuo 9 iki 18 valandos, o barstoma tik tada, kai susiformuoja slidi danga. Kai orų sąlygos nesudėtingos, ant dangos gali būti iki 10 cm puraus sniego.
„Kelių priežiūra“ primena, kad bendrovė atsakinga tik už valstybinės reikšmės kelių, bei šių kelių tąsą gyvenvietėse, priežiūrą. Už gatvių priežiūrą gyvenamosiose vietovėse atsakingos vietos savivaldybės.
