„15 frakcijos narių užregistravome pakeitimus. (...) Manome, kad esame pribrendę griežtesniam reguliavimui apskritai įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje“, – antradienį pataisoms pristatyti surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentaras Mindaugas Lingė.
Minėtas draudimas būtų netaikomas turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje bei turtą paveldėjusiems.
Tačiau nuolat šalyje gyvenantiems rusams ir baltarusiams siūloma riboti galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris yra šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų.
„Natūralu, kad neribojamas įsigijimas, nekontroliuojamas įsigijimas gali tik palengvinti tokią veiklą (šnipinėjimą – BNS). Veikla – ne vien šnipinėjimui, bet gali būti ir judėjimo stebėjimui, logistikos tikslams arba pasitelkiamas nekilnojamas turtas kaip sandėliavimas ar transporto ryšių koordinavimo punktas“, – teigė M. Lingė.
Netaikoma, jei gautas patvirtinimas
Ši ribojamoji priemonė nebūtų taikoma, kai yra gautas patvirtinimas, kad toks sandoris nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Rusijos piliečiams uždrausta įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, tačiau yra likusi galimybė tai daryti nuolatinius ar laikinus leidimus gyventi turintiems rusams.
Baltarusiams jokie ribojimai nėra taikomi.
Panašius pakeitimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai jau siūlė praėjusiais metais, tačiau tuomet pataisoms pateikimo stadijoje neužteko pritarimo. Projekto nepalaikė nė vienas valdančiųjų Lietuvos socialdemokratų partijos ir „Nemuno aušros“ frakcijų narys.
„Tuo metu pagrindinis valdančiųjų atmetimo motyvas buvo, kad mes parengsime savo pakeitimus, neneigiant tos problemos. Praėjo metai, Vyriausybė prieš gerą mėnesį įregistravo savo siūlymus. Terminas – taip, jis geras, (...) tačiau nėra jokio kito siūlymo, kuris ribotų arba kažkaip kitaip keistų turinį to projekto“, – tikino M. Lingė.
„Tai mes grįžtame turbūt labiau ne tik ir to pažado nesulaukę įvykdyto, bet ir žiūrėdami, kas vyko aplinkinėse valstybėse per tuos vienerius metus. Tai ir Suomija, ir Latvija sugriežtino sprendimus, Estija dabar jau kaip tik yra pakeliui“, – pabrėžė parlamentaras.
Kaip rašė BNS, tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministerija sausio pradžioje pasiūlė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsti iki 2028 metų, tačiau naujų ribojamųjų priemonių įvesti nesiūloma. Kaip minėta, ši tvarka draudžia leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems rusams įsigyti nekilnojamojo turto.
Šių metų vasario 1-osios Migracijos departamento duomenimis, leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turėjo 45 tūkst. 877 Baltarusijos bei 5069 Rusijos piliečiai.
Registrų centro duomenimis, 2022–2024 metais Rusijos piliečiai įsigijo 2814 nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu dešimties kilometrų atstumu prie svarbios infrastruktūros objektų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje įsigijo 1845 rusai, iš jų 364 tai padarė turėdami laikiną leidimą gyventi šalyje.
Tuo metu Baltarusijos piliečiai tuo pačiu laikotarpiu įsigijo 1834 nekilnojamojo turto objektus. Dešimties kilometrų atstumu prie svarbios infrastruktūros objektų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje įsigijo 1152 baltarusiai, iš jų 556 turėjo laikiną leidimą gyventi.
