Plungėje senų daugiabučių namų gyventojai už šilumą šią žiemą mokėjo beveik 8 kartus daugiau nei gyvenantieji renovuotuose daugiabučiuose.
Kituose miestuose vyrauja panašūs skirtumai. Tai praneša su koncernu „Rubicon Group“ susijusi bendrovė „Litesko“, valdanti šilumos tinklus, ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.
Kaip teigiama pranešime spaudai, efektyviausiai šilumą Plungėje vartojo renovuotas A. Vaišvilos g. 31 daugiabutis. Jo gyventojų išlaidos 60 kv. metrų ploto buto šildymui vasarį vidutiniškai siekė beveik 50 Lt.
Šis namas vasario mėnesį taip pat tapo mažiausiai šilumos energijos suvartojusiu namu visoje Lietuvoje. Daugiausia už šildymą Plungėje mokėjo neekonomiško S. Neries g. 4 namo gyventojai, kuriems už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vidutiniškai teko pakloti 390 Lt.
Nuo Plungės skirtingais šilumos suvartojimo rodikliais nedaug atsiliko ir Klaipėda: čia šilumos suvartojimas vasarį skyrėsi 7,5 karto. Uostamiesčio Dragūnų g. 6 namo gyventojams 60 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainavo vos 56 Lt, o Klevų g. 1 daugiabučio gyventojams už tokio paties ploto buto šildymą vidutiniškai teko mokėti 425 Lt.
Daugiau nei 5 kartus šilumos suvartojimo rodikliai skyrėsi Kaune, Šiauliuose ir Druskininkuose. Efektyviu šilumos energijos vartojimu negali pasigirti ir Vilnius – čia šilumos suvartojimo rodikliai skyrėsi beveik 4 kartus.
Tampa tradicija, jog mažiausia šilumos energijos suvartoja Elnių g. 27 namo gyventojai. Jie už 60 kv. metrų ploto buto šildymą vasarį vidutiniškai mokėjo 90 Lt.
Vienas iš daugiausia šilumos sostinėje suvartojusių namų – J. Tiškevičiaus g. 6 daugiabutis. Jo gyventojams 60 kv. metrų ploto buto šildymas vasarį vidutiniškai kainavo 350 Lt.
Daugiau nei 4 kartus suvartojimo rodikliai taip pat skyrėsi Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Jonavoje. Šilumos suvartojimo skirtumas virš trijų kartų svyravo Utenoje, Pakruojyje, Biržuose ir Palangoje.
