• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama mažinti aplinkos oro, grunto užterštumą ir leisti savivaldybėms savarankiškai imtis priemonių sprendžiant oro taršos problemas ir ribojant taršų kurą.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama mažinti aplinkos oro, grunto užterštumą ir leisti savivaldybėms savarankiškai imtis priemonių sprendžiant oro taršos problemas ir ribojant taršų kurą.

REKLAMA

Už Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimą po pateikimo balsavo 87, susilaikė – 18, prieš 1 parlamentaras.

Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.

Aplinkos apsaugos, Aplinkos oro apsaugos ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų projektų pakeitimais bus išplėstas institucijų gebėjimas daryti įtaką gyventojų sprendimams dėl buitinių šildymo ir nuotekų tvarkymo įrenginių.

Taip pat numatoma išplėsti savivaldybių institucijų galimybes nustatyti aukštesnius standartus nei valstybiniai, savivaldybių administracijoms suteikti teisę kontroliuoti, kad nebūtų deginama pavojinga arba tarši kuro rūšis gyventojų privačiuose namuose. Kartu siūloma keisti ir savivaldybių lygmens aplinkos monitoringo reglamentavimą.

REKLAMA
REKLAMA

Priėmus projektą numatoma dalyje Lietuvos nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždrausti deginti anglis, lignitą ir kitas kietojo kuro rūšis.

REKLAMA

Už draudimo pažeidimą asmenims būtų taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.

Sugriežtinus atsakomybę už buitinių nuotekų tvarkymą apmokėjimo už nuotekų transportavimą dokumentų, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo sutarčių neturėjimas ar nuotekų valymo įrenginių priežiūra pažeidžiant tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 90 iki 170 eurų, o už juridinius asmenis atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 900 eurų. Už pakartotinį nusižengimą bauda asmenims siektų 180–400 eurų, už juridinius asmenis atsakingiems žmonėms – 1500–2250 eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Poreikis tokiam pakeitimui pagrindžiamas 2022 m. Europos Komisijos pateiktais pasiūlymais dėl naujos oro kokybės direktyvos, kuriame siūloma griežtinti Europos Sąjungos (ES) lygiu taikomas oro kokybės normas, jas priderinant prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų.

Projekte teigiama, kad Lietuvos miestuose dažnai viršijami rekomenduojami oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygiai, ypatingai šildymo sezono laikotarpiu. Nurodoma, kad prie to daugiausiai prisideda kietojo iškastinio kuro naudojimas šildymui, dėl ko į orą patenka pavojingi sveikatai teršalai, tokie kaip sunkieji metalai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų