Parlamentarai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti ir Biudžeto ir finansų komiteto, ir „darbiečių“ Raimundo Markausko, Sergejaus Ursulo ir Dariaus Ulicko parengtas alternatyvias Centrinės kredito unijos bei Kredito unijų įstatymų pataisas. Abu siūlomi pataisų variantai Seime toliau bus svarstomi gegužės mėnesį.
Biudžeto ir finansų komiteto pataisomis siūloma panaikinti draudimą vienu metu Lietuvoje veikti kelioms centrinėms kredito unijoms, taip pat nuo 20 iki 10 sumažinti minimalų jų narių skaičių. Numatoma, kad ateityje visos unijos priklausys centrinėms unijoms, kurios vienys ne mažiau kaip 10 unijų.
„Šioje srityje nereikia monopolio, turi būti konkurencija“, - teigė Biudžeto ir finansų komiteto parengtas pataisas pristatęs Bronius Bradauskas.
Tuo tarpu „darbiečių“ parengtose pataisose numatoma, kad 1 mln. eurų dydžio įstatinį kapitalą turinčios unijos galės veikti savarankiškai - nesijungdamos į centrines kredito unijas.
Komitetas taip pat siūlo įpareigoti unijas keisti veiklos principus - daugiau teikti paskolų, o ne prekiauti vertybiniais popieriais.
„Kai kurios kredito unijos dabar užsiima ne pagrindine - smulkaus verslo kreditavimo veikla. 80 proc. veiklos jos vykdo dalyvaudamos kitų valstybinių vertybinių popierių rinkose“, - tvirtino B.Bradauskas.
„Darbiečių“ pataisos numato, kad kredito unijos investicijos į vertybinius popierius negalėtų viršytų 70 proc. jos balansinio turto.
Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nustatyti 10 metų pereinamąjį laikotarpį kredito unijų tvariam kapitalui sukaupti. Mažiausias kredito unijos nuosavas kapitalas siektų 85 tūkst. eurų tada, kai unija neužsiims elektroninių pinigų leidimu, o turint licenciją tokiai veiklai kapitalas negalėtų būti mažesnis kaip 350 tūkst. eurų.
Kredito unijų mokumo užtikrinimas siejamas su sustiprinta sektoriaus savireguliacija, stabilizacijos fondo kaupimu ir panaudojimu, principo „vienas už visus, visi už vieną“ įgyvendinimu. Pataisos numato, kad kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos į stabilizacijos fondą būtų mokamos atsižvelgiant į kiekvienos kredito unijos turtą, veiklos rizikingumą. Fondas būtų ne mažesnis nei 1 proc. nuo centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos.
Pakeitimai nustato, kad atskaitymai į kredito unijos privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą negali būti mažesni kaip 90 proc. kredito unijos paskirstytinojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau kaip 90 proc. kredito unijos nuosavo kapitalo. Toks kapitalo formavimo modelis užtikrintų, kad kredito unija tiek steigimosi, tiek ir plėtros laikotarpiu turėtų pakankamą kapitalo, leidžiančio padengti galimus nuostolius, atsargą.
Kredito unijos privalėtų turėti vidaus audito tarnybą ir jose būtų atliekamas nepriklausomas auditas tik tada, kai unijos turtas pasiektų 3 mln. eurų.
Lietuvoje veikiančios kredito unijos pernai kartu patyrė 614,66 tūkst. eurų neaudituotų grynųjų nuostoliu, tuo tarpu 2014 metais jos buvo uždirbusios 621,9 tūkst. eurų grynojo pelno.
Dabar Lietuvoje veikia apie 80 kredito unijų, iš kurių apie 60 priklauso Centrinei kredito unijai.
