Beveik mėnesį trunkantis Rusijos draudimas daržovių importui iš ES ne juokais pakenkė šalių santykiams.
Praėjusią savaitę Rusijos valdžios atstovai pasirašė nutarimą, pagal kurį atšaukiamas draudimas įvežti daržovių iš Europos Sąjungos (ES) valstybių. Vis dėlto beveik mėnesį trunkantis žodžių karas galėjo pakenkti Rusijos siekiui jau šiais metais įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).
„Šalys persipyko“
Gegužės viduryje Vokietijoje žaibo greičiu pradėjo plisti žarnyno infekcija, kurią vokiečių ūkininkų asociacija pavadino „didžiausia katastrofa po Černobylio“. Žarnyno bakterija Esherichia coli (E.coli) – viena iš labiausiai ištirtų bakterijų, tačiau jos mutacijos gali sukelti mirtinų pasekmių.
Iš pradžių manyta, kad užkrato šaltinis yra ispaniški agurkai, vėliau – olandiški burokai ir galų gale – Vokietijos šiaurėje auginti pupelių daigai. Iki birželio vidurio užsikrėtusiųjų skaičius priartėjo prie 4 000, 38 žmonės mirė. Piktoji bakterija kenkia ne tik sveikatai, tačiau ir tarptautiniam politiniam klimatui: Vokietija apkaltino Ispanijos ūkininkus ir pakenkė jų reputacijai, šiai šaliai pridarė didžiulių materialinių nuostolių.
Nuošalyje neliko ir Rusija. Gegužės 30 d. Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ direktorius Genadijus Oniščenka uždraudė po balandžio 15 d. Ispanijoje ir Vokietijoje išaugintų šviežių daržovių importą ir pardavimą. Birželio 2 dieną draudimas įsigaliojo visoms 27 Europos Sąjungos šalims.
Ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas sulaukė kritikos strėlių per tarptautinius susitikimus ir teigė patikrinsiantys draudimo pagrįstumą. Birželio 10 d. Rusijos ir ES susitikime D. Medvedevas ir Europos komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso susitarė, kad europietiškos daržovės vėl bus tiekiamos „su kompetentingų ES tarnybų garantija“. Rusija turėjo priežasčių nusileisti ES – lenta.ru praneša, kad panašūs kontroversiški sprendimai gali pakenkti šalies galimybėms įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją. ES atstovas Maskvoje Fernando Venesuela teigė, kad Rusijos įvestas draudimas prieštarauja PPO principams ir turėtų būti atšauktas. Rusija į šią organizaciją bando įstoti jau 18 metų (derybos dažniausiai trunka 5–7 metus).
„Ten visos šalys persipyko ir mus įtraukia“, – tvirtino V. Putinas. Jo teigimu, Rusijai nepatiko, kad teko atsisakyti kai kurių žemės ūkio produktų, nes dar ne ruduo ir šalyje nėra pakankamai savų daržovių, premjerą cituoja RBK. Jis taip pat užsiminė apie Europos lyderių pasisakymus, kad Rusijos įvestas draudimas „prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos dvasiai.“ „Nežinau, kas turėta mintyje, tačiau agurkai, nuo kurių miršta žmonės, išties prastai kvepia“, – birželio viduryje pabrėžė V.Putinas. „Dėl kažkokios dvasios negalime nuodyti žmonių. Aš, aišku, patikrinsiu mūsų tarnybų sprendimo pagrįstumą, bet vis dėlto lauksime papildomos informacijos“, – teigė premjeras.
Deficito nebuvo
Vedomosti.ru rašo, esą visiems pasisekė, kad draudimas įvestas birželį, o ne sausį – gegužę, kai Rusija itin priklauso nuo užsienietiškų daržovių – minėtais mėnesiais įvežama apie 70 proc. metinio importo.
Daržovių rinka yra sezoniška, tad Lenkijos kompanijos „Silvi Cola“ direktorius Artūras Stasiakas teigė: jei Rusijoje nebūtų buvęs atšauktas minėtas draudimas, iš lentynų būtų dingusios saldžiosios paprikos ir salotos, „nes jų nebeįmanoma iš niekur, išskyrus ES, gauti“.
Pavyzdžiui, metų pradžioje raudonosios ir geltonosios paprikos į Rusiją keliauja iš Izraelio, o pomidorai – iš Turkijos, tačiau artėjant birželiui minėtose šalyse tampa per karšta, daržovių kokybė prastėja ir Rusija paprikas ir pomidorus importuoja iš Olandijos ir Lenkijos.
Nors importo draudimas truko kelias savaites, Rusijos kompanijos, tiekiančios daržoves į prekybos tinklus ir maitinimo įstaigas, tvirtino, kad deficito nebuvo ir joms pavyko pakeisti tradicinius tiekėjus iš Ispanijos, Danijos ir Lenkijos į Serbiją, JAV ir Izraelį. „Belaja dača“ generalinis direktorius Antonas Semenovas teigė, kad iš ten šviežios daržovės skraidinamos lėktuvais, tad „tiekimas kainuoja 3–4 kartus brangiau, bet kainų neperžiūrėjome, nors jas galima būtų pakelti 2–2,5 karto ir salotas vis vien pirktų, nes parduotuvių lentynos buvo ištuštėjusios.“
Keitė etiketes
„Rospotrebnadzor“ draudimas buvo įvestas gana staigiai, tad kur dingo daržovės, pirktos anksčiau? – klausia vedomosti.ru. Juk ilgai laikyti sandėliuose jų negalima. Kaip ir reikėjo tikėtis, Europoje pirktos daržovės buvo pardavinėjamos nepaisant draudimo, tik pakeitus etiketes.
Pasipelnyti iš šios situacijos galėjo ir Turkija bei Izraelis – Europos Sąjunga su šiomis šalimis konkuruoja išorės rinkose.
Iš pradžių Rusijos didmeniniai prekybininkai buvo pasipiktinę draudimu ir reikalavo importą iš Europos apriboti tik iš dalies, tačiau, kaip rašo equipment.ru, griežtos sankcijos paskatino Rusijos žemės ūkio plėtrą – rusų verslininkai tiekėjus greitai pakeitė rusiškais.
Žemės ūkio įmonės „Dmitrovskije ovošči“ atstovai teigia, kad jų produktų paklausa per vieną savaitę išaugo 20–30 proc., salotų buvo parduodama net dešimtį kartų daugiau – iki 20–30 tonų per savaitę. To dar nėra buvę. Minėta kompanija jau kelerius metus savo salotas bandė įsiūlyti vietos restoranams, tačiau tai pavyko tik dabar.
Neseniai taip pat pranešta, kad grupė „Razguliaj“ nusprendė investuoti į Rusijos žemės ūkį daugiau nei milijardą dolerių. Didžioji dalis pinigų teks šiltnamių plėtrai ir ten išauginta produkcija turėtų sudaryti rimtą konkurenciją europietiškoms ir kitoms daržovėms.
FAKTAI: Eksportas
ES duomenimis, kasmet šviežių daržovių eksportas į Rusiją sudaro 600 mln. eurų – ketvirtadalį ES daržovių eksporto.
Didžiausios eksportuotojos yra Ispanija, Prancūzija, Vokietija ir Lenkija.
Daržovės iš ES turės būti griežtai patikrintos ir tik tada importuojamos į Rusiją, trečiadienį sakė Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovas Genadijus Oniščenka.
Anot G. Oniščenkos, Rusija tikisi, kad ES pateiks sąrašą laboratorijų, kurios tikrins daržoves prieš įvežant į Rusiją
Ana Vengrovskaja
