Lygių galimybių kontrolierės džiūgauja, kad moterims taps lengviau kovoti dėl didesnių algų. Tačiau darbdaviai priekaištauja, kad Vyriausybė užkraus papildomą biurokratinę naštą, nors žadėjo ją mažinti.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lietuviai ginčijasi, kas vertesni didesnių algų
Štai kaip Marijampolėje moterys su vyrais ginčijosi, kas daugiau dirba ir nusipelnė didesnių algų:
„Vyro jėga viską ima, skaito, kad stiprus, tai daugiau padarys.“
„Nuo senų laikų vyksta tokie dalykai, vyrai turi uždirbti daugiau ir moteris išlaikyti.“
„Aukščiausiose pareigybėse – vyrai, o kitose – moterys.“
„Moterys daug dirba, tikrai nenusileidžia vyrams.“
„Moterys geresnės už vyrus, turi būti lygybė.“
„Mes stipresni vyrai, moterys silpnoji lytis.“
„Moterys ženkliai daugiau dirba, visa buitis.“
„Kitur vyrai diskriminuojami, bet to niekas nežiūri.“
Vyrų algos per didelės
O Lygių galimybių tarnyba skaičiuoja, kad vyrų algos Lietuvoje per didelės, palyginti su moterų.
„Darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje yra 13 proc. Per dešimtmetį situacija nelabai pagerėjo, tai vidurkis, o finansų srityje 30–35 proc. atotrūkis“, – teigė Lygių galimybių tarnybos atstovė Vilma Gabrieliūtė.
Lygių galimybių tarnyba viltis deda į naują europinę direktyvą, kuri Lietuvoje įsigalios po metų–pusantrų. Pagal ją, nepatenkinti savo algomis darbuotojai turės daugiau teisių jas pasikelti, o darbdaviai turės sutikti su tokiais darbuotojų reikalavimais.
„Su Briuselio direktyvomis nieko nepadarysi, turi perkelti į nacionalinę teisę, tačiau mes kaip darbdavių atstovai siekiame, kad administracinės naštos būtų mažiau“, – aiškino Verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė.
Algos nebus paslaptis
Darbdaviai netgi turės atsisakyti reikalavimo algų dydžius laikyti paslaptyje, jei darbuotojai ims viešai skųstis gaunantys per mažai.
„Darbuotojas įsidarbinęs galės dalintis informacija apie savo darbo užmokestį su kitais darbuotojais, jei tikslas sužinoti, ar jis teisingai apmokamas. Šiuo metu darbdaviai dažnai įtraukia į sutartis, kad tai konfidenciali informacija“, – tvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Vita Baliukevičiūtė.
Naujoji direktyva įpareigos darbdavius užtikrinti, kad moterų ir vyrų algos tose pačiose pareigose nesiskirtų daugiau 5 proc.
„Kiekvienas darbuotojas turės teisę darbdavio paklausti atlyginimų vidurkio savo profesinėje kategorijoje pagal lytį. Ir jei matys, kad yra skirtumai, galės klausti, kodėl skirtumai atsiranda. Darbdavys turės objektyviais kriterijais ne pagal lytį pagrįsti“, – tikino Verslo konfederacijos atstovė I. Rizgelė.
„Darbuotojai turi žinoti, kokie pareigybių grupėje darbo užmokesčio rėžiai, pagal kokius kriterijus gali gauti vieną ar kitą darbo užmokestį“, – teigė SADM atstovė V. Baliukevičiūtė.
Skundžiasi papildoma našta
Naujoji direktyva darbdaviams visgi užkraus papildomą administracinę naštą – teks įvairiais pjūviais apibendrinti duomenis apie atlyginimus ir siųsti „Sodrai“, o didesnėms įmonėms netgi šiam darbui samdyti papildomus darbuotojus.
„Esame susirūpinę, kad direktyva nesukeltų per daug administracinės naštos, nes su Briuselio direktyvomis našta išauga“, – teigė I. Rizgelė.
Girdėdamos tokius darbdavių skundus, profsąjungos siūlo išeitį – tiesiog suteikti darbuotojams prieigą prie „Sodros“ duomenų, kur jie patys matytų savo ir kolegų algas.
„Kiekvienas darbuotojas, prisijungęs prie savo paskyros, matytų skausmingą aktualią informaciją dėl atlyginimų skirtumų, ar nėra diskriminuojamas“, – teigė profsąjungų atstovas Raimondas Tamašauskas.
Algų skirtumus tarp vyrų ir moterų, anot lyčių lygybės ekspertų, Lietuvoje lemia ir tai, kad moterys tiesiog sutinka dirbti už mažesnį atlygį. O naujoji direktyva reikalaus, kad darbdavys mokėtų vienodą algą už tas pačias pareigas ir atsakomybes net ir tiems, kurie sutiktų su mažesne nei kitų alga.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
Motulė gamta moteris sukūrė būti motinomis, ne po purvus šliaužioti.
