Kad nesulaukdami greiderių vairuotojai nustotų skambinėti, atvertas internetinis žvyrkelių priežiūros darbų žemėlapis.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Žvyrkeliais priverstiems važinėti vairuotojams susisiekimo ministras džiugių naujienų neturi. Šiemet žada asfaltuoti vos keletą kilometrų valstybinių žvyrkelių ir darbus pradėti rudenį. Tik kitais metais planuoja asfaltuoti dešimtis kilometrų, kad per 4 metus iki kadencijos pabaigos išasfaltuotų bent 200 kilometrų, ir kad didesni kaimai sulauktų bent vieno asfaltuoto išvažiavimo į šalies asfalto kelių tinklą.
Apie 1000 kilometrų valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje iki šiol nėra asfaltuoti. O kol jie lauks asfalto, ministras bent dalį žada aptvarkyti – papildyti žvyru.
„9 iš 10 žvyrkelių, kaip ir su asfaltuotais keliais, neatitinka reikalavimų, kelia saugumo, kokybės iššūkių. Pradedant nuo kitų metų, investuojant mažiausiai 4, o ir daugiau milijonų eurų į žvyrkelių žvyravimo programą, galėsime juos atstatyti“, – teigė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Mažins dulkes laistydami kelius
Belaukiančius asfalto gyventojus ministras mėgina guosti, demonstruodamas, kaip gali padėti sumažinti bent dulkes. Speciali mašina laisto kelią – purškia vandenį, kuriame penktadalį sudaro ištirpinta kalcio chlorido druska, ji iš aplinkos absorbuoja vandenį ir dangoje, jei nelyja, iki 3 mėnesių gali palaikyti drėgmę.
Vandenį su druska kelininkai žada purkšti atkarpose šalia gyvenamųjų namų, o taip laistyti keliskart per metus žvyrkelius esą yra šimteriopai pigiau nei asfaltuoti, mat asfaltavimo darbai esą kainuoja nuo 200 tūkstančių eurų vienam kilometrui, o laistymas – iki 2 tūkstančių eurų.
Kelininkai mėgina raminti, esą prie druskos keliuose vairuotojai ir augalai jau priprato žiemą, tad labai nenukentės ir vasarą.
„Amžina diskusija – veikia ar ne automobilius. Suteikiama garantija nuo prarūdijimo, gamintojai nekelia ribojimų kelių priežiūros įmonėms, transporto priemonės pritaikytos toms situacijoms“, – sakė „Kelių priežiūros“ direktorius Audrius Vaitkus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad toliau kaip 5-7 metrų nuo kelio nebeaptinkama kalcio chlorido jonų, o galiausiai išsiplauna su vandeniu ir patenka į Baltijos jūrą.
„Kas kenksminga ar ne automobiliui, sunku pasakyti, bet jei šita technologija leidžiama, galima naudoti, pilti atitinkamą druskos tirpalą, kuris nėra buitinė druska, ant kelio. Tikiu, ji saugi ir nieko negali atsitikti“, – kalbėjo E. Sabutis.
Viešai skelbs žvyrkelių priežiūros darbus
45 tūkstančiai kilometrų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių Lietuvoje vis dar yra žvyrkeliai, tai yra truputį daugiau nei pusė visų 85 tūkstančiai kilometrų kelių. O kad šalia žvyrkelių gyvenantys ar jais važiuojantys gyventojai mažiau skųstųsi, „Kelių priežiūra“ specialiame internetiniame žemėlapyje viešai pradeda skelbti planuojamus ir jau atliktus valstybinių žvyrkelių priežiūros darbus.
„Kad nebūtų nepasitenkinimo, nesusipratimų, neatsakytų klausimų, dabar duomenys atviri ir apie valstybinės reikšmės žvyrkelius, priežiūrą, greideriavimą sukelti“, – sakė susisiekimo ministras.
„84 procentai žvyrkelių yra blogos būklės. Būklei atstatyti, profilį sukurti reikalingi nuolatiniai darbai. Dažnai gauname komentarų, priekaištų, kad vieną žvyrkelį „Kelių priežiūra“ myli labiau, kitą mažiau. Tai kad duomenys būtų vienoje vietoje ir asmenys pasižiūrėtų, kokia situacija, apie planuojamus darbus“, – antrino A. Vaitkus.
Raudona spalva pažymėti žvyrkeliai, kelininkų nesulaukiantys daugiau kaip 2 mėnesius, oranžine – apie 1-2 mėnesius, o žalia rodo, kad kelininkai jį pastarąjį mėnesį patvarkė.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
