„Gerai, kad visi aktyvūs ir skuba su savo pasiūlymais. Bet Vyriausybė dirba nuosekliai, tai pirmas pagal mūsų planą žingsnis ir buvo aktyviai veikti, kad europinė priemonė įsigaliotų čia ir dabar, tą padarė visos Europos Sąjungos šalys. Ir aš labai džiaugiuosi, kad mes galėjom startuoti nuo pačio greičiausio sprendimo ir tą ir padarėm“, – žurnalistams trečiadienį teigė premjerė.
„Šiuo metu energetikos ministras dirba šiuo klausimu ir tai leis mums kurį laiką turėti mažesnes degalų kainas“, – pridūrė ji.
Premjerė taip pat sakė, kad duotas pavedimas Finansų ministerijai parengti planą, kokių priemonių būtų galima imtis nacionaliniu lygiu.
„Tų idėjų yra įvairių – nuo ir pačio akcizo, bet reikia suprasti, kad šaudyti iš dangaus idėjų negalime, turime aiškiai viską apskaičiuoti, įvertinti. Mes taip pat esame įsprausti į tam tikras Europos Sąjungos taisykles ir turime tam tikrų įsipareigojimų, tai tą turime suderinti“, – sakė I. Ruginienė.
Ji pabrėžė, kad degalų kainų klausimas šiuo metu yra prioritetinis, o darbas jas suvaldant bus „nuolatinis“.
„Neįsivaizduokime to proceso, kad vienas, du pateiksime kažkokį pasiūlymą čia ir dabar ir to užteks. Tai greičiausiai turės darbo grupė arba tarpinstitucinė grupė dirbti nuolatos, nes kol kas žinių, kad karas baigsis rytoj, neturime. Tai greičiausiai tas pasekmes jausime ilgesnį laiką“, – sakė premjerė.
Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui šią savaitę sukritikavus finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną ir pareiškus, kad jis yra labai „neveiklus“ ieškant būdų, kaip sumažinti kuro kainas bei dėl to gali netekti posto, premjerė sako, kad visos priemonės turi būti teikiamos atsakingai, o tam reikia laiko.
„Aš nežinau, kaip vertinti dar, kaip galima padaryti dar greičiau, jeigu jau pirma priemonė pradėjo veikti – tai yra europinis sprendimas dėl naftos rezervų atlaisvinimo. Tai yra pirmas žingsnis, nuo kurio pradedame. Tada tik vėliau gali įsijungti nacionaliniai sprendimai“, – sakė I. Ruginienė.
„Mes negalime šaudyti tiesiog, kas tik užeina mums į galvą. Mes negalime neatsakingai skleisti tam tikrų sprendimų. Vienam atrodo vienas sprendimas yra geras, kitam atrodo kitas. Tam yra specialistai, tam yra įsivertinimas ir paskaičiavimas. Mes teiksime priemonę atsakingai, žinodami, kad ji turės tam tikrą teigiamą efektą ir dėl to tam reikalingas laikas“, – kalbėjo ji.
Tuo metu pats K. Vaitiekūnas trečiadienį sakė jaučiantis ir prezidento, ir premjerės palaikymą.
„Taip, be abejo, jaučiasi (palaikymas – BNS). Visi supranta, kur tos krizės šaknys yra. Ir visi, aišku, bando bando kažkaip tai rasti sprendimą, bet išties sprendimai ganėtinai riboti. Tą matome, panašioje situacijoje yra visos šalys“, – žurnalistams kalbėjo ministras.
Prezidento patarėjas anksčiau šią savaitę dėkojo ministrui už atliekamą darbą bei pabrėžė, jog Finansų ministerija ruošia įvairias priemones kuro kainoms mažinti.
Prezidentūra antradienį teigė, kad jeigu karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir degalų kainos toliau augs, bus teikiama parama verslui bei gyventojams, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva galėtų nustatyti kasdienines kuro kainų lubas. Šalies vadovas teigė savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, žaliavine naftos kaina.
Kaip rašė BNS, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį įpareigojo Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką.
Tikimasi, kad tai padės ilgainiui stabilizuoti degalų kainas.
Kaip rašė BNS, K. Vaitiekūno vertinimu, kitos priemonės, kurios švelnintų kuro kainas ir jų poveikį ekonomikai, būtų svarstomos ekstremaliu atveju – užsitęsus konfliktui. Jis sako, kad kol kas imtis papildomų priemonių dar anksti.
